Neatidėliotinai reikia remonto jūsų būstui? Nusprendėte, kad geriausias sprendimas būtų investuoti į naują automobilį, tačiau šiuo metu neturite pakankamai lėšų jam įsigyti? Norėtumėte leistis į išsvajotą kelionę kartu su šeima, tačiau nenorite išleisti visų sukauptų santaupų?
Dėl palankių skolinimosi galimybių lietuviai yra linkę neatidėti savo planų, o imtis juos įgyvendinti nedelsiant. Ar kaimyninių Lietuvos šalių piliečiai linkę priimti panašius sprendimus? Žemiau apžvelgsime lietuvių įpročius imant paskolas skirtingoms reikmėms ir jas palyginsime su tomis, kruias turi Latvijos ir Estijos gyventojai.
Vartojimo paskolas ima dažniau ir didesnes
Bankų Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad vartojimo paskolų poreikis pastaruosius penkerius metus stabiliai auga. Tai reiškia, kad žmonės vis dažniau ima nedideles paskolas kasdienėms vartojimo reikmėms. Pavyzdžiui, nenumatytoms gydymo ar švietimo išlaidoms, kitų sąskaitų padengimui. Taip pat lietuviai noriai leidžia pinigus ir kitiems pirkiniams. Pavyzdžiui, namų buitinės technikos – šaldytuvo, skalbyklė, indaplovės – atsinaujinimui, naujiems baldams ar kt.
Lietuviai linkę skolintis didesnes sumas nei latviai ar estai, taip pat nevengia imti paskolų ilgesniam vartojimui. Vidutinė vartojimo paskolos suma Lietuvoje siekia 2,1 tūkst. eurų. Įdomu tai, kad nors lietuviai sudaro sutartis ilgesniam laikotarpiui ir užsitikrina, kad pasiskolintą sumą galės grąžinti per ilgesnį laiką, tačiau jie ir grąžina paskolas anksčiau numatyto termino nei kaimyninių šalių gyventojai.
Dažniau skolinasi automobilio įsigijimui
Galima pastebėti, kad pastaraisiais metais gyventojai vis dažniau kreipiasi į bankus dėl finansavimo automobiliui įsigyti. Taip nutinka todėl, kad žmonės, apsvarstę visus privalumus ir trūkumus, nusprendžia verčiau įsigyti naują nei rinktis senesnį automobilį. Kadangi naujo automobilio suma paprastai siekia dešimtis tūkstančių eurų, dažnai nelieka nieko kito, kaip tik pasiimti paskolą.
Svarbu pažymėti, kad bankų suteikiamos paskolos automobilio įsigijimui nėra tokios populiarios kaip įsigijimas lizingu dėl ne tokių palankių sąlygų. Antruoju atveju gyventojas tampa visateisiu automobilio savininku tik tuomet, kai grąžina visus pasiskolintus pinigus ir sumoka palūkanas įstaigai. Šį būdą dažniausiai renkasi brangesnius ir naujesnius automobilius besirenkantys asmenys. O dėl finansavimo automobiliui įsigyti yra linkę į bankus kreiptis tie, kurie perka automobilį iš antrų rankų.
Įdomu tai, kad lietuviai savo automobilį keičia kitu rečiau nei latviai ir estai. Tokiu būdu jie yra ir sudaro mažiausią dalį Baltijos šalyse tarp nusprendžiančių pasitelkti finansavimą automobilių įsigijimui.
Svarbu pažymėti, kad dažnu atveju skolintis ne iš banko, o iš žmonių labiau apsimoka. Pasinaudojant sutelktinio finansavimo galimybėmis, galite greitai, palankiomis sąlygomis gauti reikiamą sumą automobiliui įsigyti ar kitoms reikmėms. Čia galite ne tik sužinoti daugiau apie paskolas, bet taip pat ir pasinaudoti skaičiuokle, kuri leis operatyviai įvertinti jūsų kredito reitingą, galimybes pasiskolinti ir investuoti.
Pastaruoju metu pirkti būstų neskuba
Visgi daugiausiai žmonių Lietuvoje skolinasi nekilnojamui turtui įsigyti arba jo remontui. Visgi, lietuvių pasitelkiamos į pagalbą paskolos yra mažesnės nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Įdomu ir tai, kad lietuviai yra linkę dažniau imti paskolą kartu su bendraskoliu.
Be to, nors galima pastebėti, kad lietuviai noriai skolinasi pinigus kasdienėms reikmėms, tačiau investuoti į nekilnojamąjį turtą pastaruoju metu neskuba. Pagrindinė tokios elgsenos priežastis – itin išaugusi vidutinė tarpbankinio skolinimo eurais palūkanų norma.
Galima pastebėti, kad lietuviai būsto įsigijimui skolinasi prastesnėmis sąlygomis nei kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos – gyventojai. Todėl paskolų sąlygos tampa dar viena priežastimi, kodėl lietuviai skolinasi būsto įsigijimui mažiau nei latviai ar estai.
PR
