Archyvų žyma: Jonas Počepavičius-Davydonis

Fotonovelė 19. Airių istorija

„Tarsi Trakų pilies muziejuje!/beveik jokio nuotolio/tiktos Airių istorija rengėsi šiek tok kitonišką drabužį!/o sugrįžus/buvo slaunu viešintų nuotraukas Žalgirio strėlės nuotaika/nes ten Trakų Vytauto Didžiojo pulkai kalaviju pagarbino mūšį.“ 2019 07 15 Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.

FOTONOVELĖ 12. Airių tikėjimas

„Trakai/Lentvaris/Šiaurės Airija/Enniskillen/krikščioniškas būdas/Europos jėga ir tikėjimas“ 2019 07 15 Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.  

BAIKERIO PILIGRIMO CHARAKTERIS

Lentvarietis/ Vytautas Grybauskas, profesionaliai, aukštu lygiu, išmanantis auto moto techniką, o ir rūstų gyvenimą, sieloje esąs idėjinis motociklininkas, baikeris, užsibrėžęs ilgam pabalnoti plieninį moto žirgelį ir juo perkirsti senutę demokratinę Europą, priminęs JAI Lietuvą, o ir Vilniaus ir Trakų istorinį palydovą LENTVARĮ, kelyje, aišku,plevėsuojant vėjuje Trispalvei ir Lentvario herbui, tuo įrodydamas, kad Lentvaris turi drąsių,

LENTVARIO KRONIKA 6093

2019 06 14/Lentvario Geležinkelio stotis/Gedulo ir vilties reginio/ Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO/foto nemirštančios ir nesenstančios sekundės! Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.

LENTVARIO KRONIKA 6087

2019 06 12 / Lentvario muzikos ir poezijos popietė seniūnijos aktų salėje.   Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.

Motinos dieną Lentvario bažnyčioje ir šventoriuje…

Neeilinis žydinčios gegužės sekmadienis! Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje per šias šv. Mišias kur kas daugiau tikinčiųjų. Regis, nemažai ir jaunųjų lentvariečių, suvokiančių rūsčių metų neišblaškytą Motinos meilę – amžinąją dvasinę ir ištikimybės vertybę. Daugelio čia apsilankiusių Mamos seniai išėjusios į dausas, todėl bažnyčioje juntamai sklandė didžioji vaikų ir vaikaičių atmintis! Šventoriuje vis

TREMTINIO JAUSMAI BE CENZŪROS (2)

Tųjų eilučių rinkėjas,o ir apskritai visose rinkimuose pastovus balsadėžių papildytojas,nuo 1999 metų pajutęs „TRAKŲ ŽEMĖS“  demokratinius ketvirtos valdžios  nacionalinius puslapius-šįkart-konkrečiai!-numeriuose 2019 04 05 14 (1064) ir 2019 04 26 17 (1067)-„Tremtinio jausmai be cenzūros“ ir „Mes,tremtiniai,šv. Velykų dieną,“ VU kadriniu žurnalistu nesutramdomai  įsibėgėja, nes 1995-2019 metais atstovauja Lentvario kiemsargius,valytojas ir naktinius sargus,vadinasi,žemutinį socialinį sluoksnį, be

LENTVARIEČIO JONO POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO DIENORAŠČIO GABALĖLIS SOSIEDAMS/ MOKANTIEMS LIETUVIŲ IR LENKLŲ KALBAS!

Katynė-2 lenkų ypatingų tarnybos įspėta,o neseniai tai patvirtino ir Vakarų nerimas. Gaila kaimynų lenkų,patyrusių  dvi  Katynes?  Beje,tokią literatūrinę formą,o ji tokia yra!, bemaž geriausiai išmanė šiandien visų pamirštas poetas Teofilis Tilvytis. Veikęs ir veikantis tasai dienoraštis, tąsyk turėjęs specialų kirčiuotą nuosavą teisybės  jausmą,buvo pripažintas laikraštyje „Klevų alėja,“bet to,regis,nesuprato regiono lenkai, kuriuos patesinkime, nes tai iki

TOLIMAS LENTVARIO VEIDAS…

Dėmesingai perskaičiau dar vieną Valentinos Banuševič knygą apie Lentvarį, tad mintimis ir grįžtu į pokario laikus. Knygoje minėtas Vinių fabrikas. Jis pradžioje veikė grafo Vladislovo Tiškevičiaus dvaro teritorijoje. Vėliau įsikūrė pačiame mieste. Minėtoje knygoje lyg ir pakimba klausimas: o kur dingo Vinių fabrikas? 1946 m. tėtis Viktoras, nujausdamas, kad prasidės priverstinis kolchozų vajus, paliko savo

VIDURDIENIO PULSAI

Širdies varpas per dilgėlių lauką/eilinio batais/ėjo aukos/nuostolių metais/o dilgėlės augo/kvailėjo pasaulis/niekas nesaugojo laužo makaulės taigi basas/kaklaraištis juodas/balvonai parašo: verdantis puodas/nenukovė/tie/kurie brovė/liaudies gerovę/į savo turtovę portretas taviškis/ąžuolo karstas/nesi bet kiškis/o žydintis maršas didysis anūkas/ar kankinsis?/kai stukas į Lietuvą asilu pinsis tai varpas širdelės/judėjimo žiedas/tegu-be-vietelės/teisybės poetas kitaip nebūsią/genetika-Dievas!!/atsimenant prūsą/šienautą lyg pievos?   Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS 2019 04 07

Po 70 metų. TREMTINIO JAUSMAI BE CENZŪROS

Nepripažinusi Dievo ir Teismo (?) Atsukus laikrodį tiekos metų, šis pasakojimas  vykdomas ir  nuotraukomis. Kai kurios JOS gražiai gyvena žurnalisto Jono kambarėlyje (tai pamatysime ir panašaus likimo raštininkų trobose!) vietoje Tikėjimo Altoriaus,nes tai nesensta ir nemiršta. Čia po dėstomo teksto, JOS būsią įvardartintos, rūsčiomis mintimis pėsčia sugrįžtant  ir į  tėvoniją,Jonavos rajono Davydonių kaimą, kurio gale,