Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ posmai apipinti muzika ir šokiais

Lentvario pradinės mokyklos folklorinis ansamblis „Kamanėlė”
Lentvario pradinės mokyklos folklorinis ansamblis „Kamanėlė”

2014 m. minimos Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo metinės. Minėtas jubiliejus  tinkamiausia proga prisiminti ypač nusipelniusio Lietuvos kultūrai žmogaus kūrybą ir gyvenimą, atrasti naujų, šiuolaikinių jo kūrinių interpretacijų  mene.
Šia proga Lentvario kultūros rūmai parengė projektą  „Kristijono Donelaičio metų  ratas“ (projekto vadovė Viktorija Šamatovičienė), kuriuo siekiama priminti K. Donelaičio tekstų unikalumą, istorinę reikšmę, atskleisti vieną gražiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasitelkus  poemos „Metai“ tekstus  ir  meninės  raiškos  priemones. Projekto vykdymo metu buvo parengta teatralizuota literatūrinė-muzikinė programa „Metų  ratas“, kurioje  dalyvavo  Trakų bei Lentvario  meno kolektyvai, neprofesionalūs aktoriai. Poemos  temą  bei etnografinę laikmečio aplinką  padėjo atskleisti liaudiškos muzikos kūriniai, atliekami liaudies instrumentais, lietuvių liaudies dainos ir šokiai.
Projekto „Kristijono Donelaičio metų  ratas“ teatralizuotą literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Metų  ratas“ lentvariečiai  regėjo š.m. lapkričio 23d. Lentvario parapijos namuose. Tądien  visi  sugrįžome į senąją Lietuvą, į  donelaitiškąją Mažąją Lietuvą. Poemos „Metai“ kompozicija prasidėjo gerai žinomais poemos žodžiais: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą, Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės…“, kuriuos tarė programos dalyvis Eugenijus Kornyšovas. Ateinančiu pavasariu džiaugėsi jaunimas – Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos liaudiškų šokių grupė „Sadutė“ (vad. Rimutė Blikeretienė), sušokęs simbolinį K. Donelaičio gimtinės pavadinimu  šokį  „Gumbinė“ (poetas gimė tuometėje Gumbinės apskrityje). Sustoję šokėjai, perduodami vienas kitam į rankas, „rideno“ atkopiančią  saulę, kurią vėliau sveikino Aušrinė Vilkauskaitė ir Giedrius Radžiukynas, o jiems pritarė paukštelių čiulbesys. Toliau sekė sezonų kaita. Vasarą  sveikino Lentvario ansamblis „Klevynė“ (vad. Inga Okuškienė) šokėjai bei, smagiai dainuodama į sceną  įžengusi, dalyvė Rimantė Ingelevičiūtė, kuri prisėdus ant laiptelių pagrojo kanklėmis ir padainavo, o jai pritarė, grėbliais grėbdami, jos broleliai. Tačiau  vasaros linksmybes pakeitė rudens ramybė. Lietaus garsais bei krentančių lapų šiugždėjimu  grožėjosi ansamblio „Klevynė“ narės. Jos sudainavo dainą „Tai gražumas rudenėlio“.  Poemos žodžiais: „Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas, Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia…“ saulelę nulydėjo dalyvė Irma Karvelytė. Ir su liūdesiu dėl nuvytusių kvietkelių nuskambėjo Trakų meno mokyklos instrumentų ansamblio (vad. Kąstytis Mikiška) muzika. Bet liūdėti nėra kada, juk artėja Kalėdos. Todėl  programos dalyvė Goda Gongapševaitė į sceną  pakvietė vaikučius iš Lentvario pradinės mokyklos – folklorinį ansamblį „Kamanėlė“ (mokytoja Edita Šestakauskienė). Jaunieji ansamblio dalyviai  atkeliavo grodami dūdelėmis, vėliau  sužaidė žaidimą „Kurapkytė rugiuos“, pašoko ir dar kartą  nuotaikingai pagrojo įvairiais liaudies instrumentais. Taip užbaigę rudens darbus, visi sutiko šaltąją žiemą. Pasigirdus speigo garsams apie šalčiausią  metų laikotarpį  visiems pranešė kompozicijos dalyvė Evelina Prakapienė: „Ant žiemos nasrai jau vėl rūstaudami grįžta, Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint“ (K.Donelaitis). Šiltomis skaromis apsisiautę jai pritarė kiti dalyviai. Kad žiemos šalčiai nebūtų tokie baisūs daina  apie žalią girelę visus sušildė ansamblis „Klevynė“.
Apie teatralizuotos literatūrinės-muzikinės kompozicijos „Metų  ratas“ pabaigą visiems pranešė kompozicijos režisierė Viktorija Šamatovičienė, kviesdama visas šventes nulydėjus bei sutikus Naujmetį, vėl kada nors „susikviestumbim kaimyniškai pasisveikint“ (K. Donelaitis). Renginio dalyviams nuoširdžiai padėkojo bei dovanas įteikė Lentvario kultūros rūmų l. e. p. direktorė Ieva Skaistytė.
Kristijono Donelaičio metai baigėsi, tačiau  žymaus poeto, lietuvninko darbai  niekada  nepamirštami, bet  mūsų  tautos puoselėjami bei jau keli amžiai tęsiami. Juk kiekviena tauta gyva savo protėvių  paveldo pažinimu, atmintimi bei  išsaugojimu.

 

Viktorija ŠAMATOVIČIENĖ,
Lentvario kultūros rūmų
Kultūrinių renginių koordinatorė

Naujienos iš interneto