A. Kubilius: „Europietiška Ukrainos ateitis – saugimūsų pačių ateitis“

Ukraina išlieka ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio dėmesio centre.

Bet tai yra ne Ukrainos kaltė.

Pasaulis susiduria su didžiule krize, bet tai ne „Ukrainos krizė“. Pasaulis susiduria su krize, kurią sukelia V. Putino režimas, agresyviojo putinizmo reiškinys, putiniškojo šovinizmo Rusijoje plėtra. Nėra „Ukrainos krizės“, nėra „Ukrainos separatizmo“ – yra tiesiog V. Putino pradėtas naujo tipo karas, Rusijos remiamas ginkluotas terorizmas, Rusijos specialiosios pajėgos, o ne kažkokie žaismingi „žalieji žmogeliukai“.

Rusija bando kariauti ir intensyvų informacinį karą, siekdama įtvirtinti visų sąmonėje keletą jau minėtųfrazių: Ukrainos krizė (taip sudarant vaizdą, kad pati Ukraina, o ne Rusija kažką blogai daro), „separatistai“ (kad visi kalbėtų ne apie Rusijos specialiąsias pajėgas ir terorizmą, otik apie tariamai pačių Ukrainos rusakalbių piliečių „taikų“ siekį atsiskirti nuo Ukrainos), „žalieji žmogeliukai“ (skamba kaip iš animacinio filmo ir žymiai švelniau nei „specnazo kariai“). Į tokį Rusijos primetamą informacinį karą turime atsakyti aiškiomis frazėmis, kurios apibrėžtų Rusijos atsakomybę už jos pradėtą teroristinį karą svetimoje Ukrainos teritorijoje.

Nežinia kokių veiksmų artimiausiu metu imsis V. Putinas, kad sutrukdytų rinkimus Ukrainoje, tačiau aišku, kad jau dabar V. Putino režimas save visiškai izoliuoja nuo civilizuoto pasaulio. V. Putinas pats save varo į savo pasispęstus saviizoliacijos spąstus, kurių pasekmės visų pirma atsilieps Rusijos ekonomikai, o po to ir pačiam V. Putino režimui bus neišvengiamai katastrofiškos.

Istorijoje yra ne vienas pavyzdys, kaip tokia kombinacija – autoritarinis režimas, savo agresyvumu skatinantis savo tautos šovinizmą, save galų gale izoliuoja nuo viso civilizuoto pasaulio ir tai – tiesioginis kelias į tokio režimo žlugimą.

Akivaizdu, kad Rusija su V. Putinu nebeturi jokios civilizuotos ateities, todėl tai, kad V. Putinas pats savo rankomis artina savo režimo žlugimą, Rusijos ateičiai nėra blogai. O tuo pačiu tai nėra blogai ir visam civilizuotampasauliui, tame tarpe ir mums, nes civilizuota Rusija yra būtina sąlyga tiek mūsų, tiek visos Europos saugumui. V. Putino režimas tą efektyviai įrodė.

Turime būti dėkingi Ukrainos žmonėms ir dabartinei Ukrainos valdžiai, kad jie stoiškai ir civilizuotai kantriai kentėdami nuo V. Putino agresijos, padeda pasauliui pamatyti tikrąjį V. Putino režimo veidą ir tuo pačiu priartina civilizuotos Rusijos perspektyvą.

 

 

 


Ukraina ir mūsų narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis

Ukrainos įvykių fone ši savaitė bus svarbi ir tuo, kad gegužės 1-ąją minėsime mūsų narystės Europos Sąjungoje (ES) dešimtmetį.Istorine prasme, tai kad mes tapome ES ir NATO nariais –istorinis stebuklas, ne mažiau svarbus nei Kovo 11-oji. Šio stebuklo svarbą ypač pabrėžia šių dienų geopolitinės grėsmės. Galime tik įsivaizduoti, kaip šiandien jaustumėmės, jeigu nebūtume ES ir NATO nariais ir šiomis dienomis, matydami V. Putino režimo agresiją Ukrainoje, nejaustume savo narystės ES ir NATO suteikiamo saugumo jausmo. Amerikos kareivių kuopos batai, praėjusią savaitępalietę Lietuvos žemę, yra tai kas iš esmės keičia ne tik mūsų jausmus, bet,tikėkimės, ir V. Putino.

Tai ką mums pavyko pasiekti per šiuosdešimt metų taip pat yra stebuklas. Nors ir pridarome klaidų, bet esame sparčiai besivystanti šalis, daug gaunanti ir daug duodanti visai Europai. Esame geriausias įrodymas, kad ES sprendimas, priimtas priešdešimtmetįplėsti ES, buvo išmintingas ir sėkmingas, tiek mums, tiek visai ES. Galima tik pasidžiaugti, kad tuo metu ir ES, ir JAV lyderiams užteko politinės drąsos ir valios įgyvendintididžiulę viziją.

2000 m.būnant Premjeru teko prisidėti prie šios vizijos realizavimo pradžios. Gerai pamenu tų metųbirželį, kelionę basomis per Nidos kopas (dar nenudegusias) su to meto ES komisaru atsakingu užplėtrą Giunteriu Verhoigenu. Lietuva tuo metu buvo priskiriama prie atsilikėlių pakeliui į ES narystę ir teko dėti daug pastangų, įrodant, kad mes esame pajėgūs pasivyti. Smagu, kad G.Verhoigenas, kurio nuopelnųmūsų istoriniam stebuklui ko gero nesame deramai valstybiškaiįvertinę, mus suprato. Kaip jis pats nesenai Berlyne viename viešame renginyje teigė, Nidoje ir gimė jo „didžiosiosplėtros“ planas. Kaip buvau informuotas, tame renginyje 2000 m. Nidojejis prisiminėtaip:

„Idėja, kad visos 10 valstybių galėtų vienu metu tapti ES narėmis, man kilo kartu su tuometiniu Lietuvos Premjeru A.Kubiliumi vaikščiojant po Nidos kopas. Jis manęs tada paklausė, kas būtų, jei derybų procese atsiliekančios valstybės pasivytų lyderes ir ar tada būtų politinės valios jas priimti kartu su pirmosiomis derybas pradėjusiomis valstybėmis. Tuo metu aš kaip plėtros komisaras ir priėmiau sprendimą, kad reikia siekti ambicingesnio plėtros sprendimo“.

Šiandien, didelių geopolitinių iššūkių akivaizdoje, Europai vėl reikia tokių pat drąsių ir vizionieriškų sprendimų. Švenčiantmūsų narystės dešimtmetį, ir tai švenčiant kaip mūsų ir pačiosESsėkmėsdešimtmetį, neišvengiamai reikia deklaruoti, kad ir tolesnė ES plėtraį taip vadinamą Rytų kaimynystės erdvę bus tokia pati sėkmė. Sėkmė tiek Europai, tiek toms šalims. Gal tokiai plėtraireikės daugiau laiko, tačiau Moldovos, Ukrainos, Gruzijos narystės perspektyva būtų pats teisingiausias ES civilizuotas atsakas į necivilizuotąV. Putino agresiją Ukrainoje.

Gegužės 1-ąją narystės ES dešimtmečio proga,Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovairinksis į specialų,šiaišventei skirtą partijos Suvažiavimą. Mums tai yra didelėšventė, nes mes nuo pat Sąjūdžio laikų nuosekliai siekėme, kad Lietuva kiek galima greičiau toltų nuo Rytų ir artėtų link Vakarų. Džiaugiamės, kad buvome teisūs. ŠiandienV. Putinas tai nedviprasmiškaiįrodo.

Mūsų Suvažiavimas taps ir svarbiu renginiu suburiant centro dešiniųjųpartijų atstovus iš tųšalių, kurios kaip ir mes veržėmės iš imperijos ir jau pasiekėme, arba kai kurios darsiekia, tokios pat kaip mūsų europietiškos integracijos. Tikimės gausaus būrioįtakingųsvečiųiš Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Baltarusijos, taip pat Europos Liaudies partijos atstovųiš Briuselio ir Europos Parlamento vadovybės.

PriešSuvažiavimą su svečiais specialioje konferencijoje planuojame aptarti dabartiniusV. Putino režimo agresyvios politikos keliamus iššūkius ir mūsų, centro dešiniųjųpartijųatsaką į tai. Toks Vilniaus susibūrimas yra nuosekli mūsų partijos vykdomos aktyvios „partinės diplomatijos“ politikostąsa, kuri mūsųįsitikinimu nepriklausomai nuo to esame opozicijoje ar valdžioje, yra labai svarbi, reikšminga, ir dažnaileidžianti pasiekti tokių rezultatų, kurių negali pasiekti oficialioji šalies diplomatija. Šiandien Ukrainosvaldžioje yra tos partijos, ir tie lyderiai, kuriuos mes galime laikyti mūsų partiniais bičiuliais. Savo partinės diplomatijos būdais su jais mes esame intensyviai ne vieną kartąbendravę tiek Vilniuje, tiek Kijeve, tiek Briuselyje.

Suvažiavimo ir konferencijos proga planuojame įsteigti bendrą neformalų partinio bendradarbiavimo tinklą tarp centro dešiniųjųpartijųiš tųšalių, kurios kaip ir mes ištrūkoiš imperiniųgniaužtų.„Postimperial Vilnius network“ tinklą, kurį kol kas sąlyginaižadamegražiai pavadinti EGE –„EuropeGoesEast“.

Būtų gerai, kad mūsų partijos partinės diplomatijos pavyzdžiu ir aktyvumu pasektų ir kitos Lietuvos europinės partijos, ypač kairieji.Šiandien mes, lietuviai, turime prisiimti tokią atsakomybės naštą, kokią po 90-ųjų prisiėmė senosios Europos kairiosios ir dešiniosios partijos, kurios nuo pat pradžiųėmėsi labai intensyviai mus mokyti, auklėti ir ugdyti europinės demokratijos, parlamentarizmo ir teisinės valstybės taisyklių. To dėka, pavyzdžiui, Lietuvos postkomunistiniai kairieji ilgainiui tapo socialdemokratais.

Dabar, kai mes dirbame su Ukrainos dešiniaisiais, būtųlabai svarbu taip pat intensyviai dirbti su Ukrainos kairiaisiais, su tuo kas gims iš buvusios Regionų partijos. Nes jie kada nors taip pat laimės rinkimus Ukrainoje, taip kaip A. Brazausko buvusi kompartija 1992 m.laimėjo rinkimus Lietuvoje. Gerai, kad prieš tai jau buvo praėję pakankamą Europos kairiųjų mokyklą. Todėl dabar ir Lietuvos kairieji, ne tik konservatoriai, turi tokią pat didelę atsakomybę, kad Ukrainoje atsirastųeuropietiška kairė.

Dešimtmečio proga sveikinu visus Lietuvos žmones ir visas Lietuvos partijas, tačiau primygtinai raginu irkviečiu visas partijas, ypačsocialdemokratus ne tik švęsti darbo žmoniųšventę, bet patiems imtis didelio europietiško partinio darbo vardan Ukrainos europietiškos ateities, o tai reiškia vardan mūsų pačių saugios ateities.