Skirtingi istorinių dvarų likimai
Lietuvoje yra per du šimtus dvarų sodybų su jas puošiančiais istoriniais parkais, kurtais talentingų meistrų. Mūsų rajone – dvi garsiausios dvaro sodybos – Užutrakio ir Lentvario su įspūdingais rūmais bei unikaliais parkais. Abiejų parkų kūrėjas – garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Edouard Francois Andre.
Nevienodas šių dvarų, įkurtų garsios grafų Tiškevičių giminės, likimas.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos tvarkomas Užutrakio dvaro sodybos nacionalinės reikšmės paminklas atgimsta ir jau spindi buvusiu grožiu. Baigiami restauruoti rūmai, atstatyta jų terasa, restauruotas buvęs svirnas, arklidės, restauruojama buvusi virtuvė, kiti ūkiniai pastatai. Kruopščiai tvarkomas dvaro parkas, išvalyti tvenkiniai, restauruoti parteriai, takai, skulptūros, vazos.
Užutrakio dvaro sodyba paskelbta Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustiniu.
Tai puikus pavyzdys, kaip apleistą, smarkiai nuniokotą dvaro ansamblį galima prikelti naujam gyvenimui.
Liūdnai klostosi nemažiau svarbaus ir garsaus buvusios grafų Tiškevičių Lentvario dvaro sodybos, ansamblio likimas. Ši dvaro sodyba iš Lietuvoje esančių privatizacijos metų labiausiai yra išdraskyta: rūmai, buvusi kavinė, arklidės, bokštas, parkas atiteko ne vienam, o keliems šeimininkams. Kai Lietuvoje esančiuose E. F. Andre sukurtuose parkuose lankėsi užsienio ekspertų komisija, šios komisijos pirmininkas nusistebėjęs, kad dvaro sodybą valdo ne vienas šeimininkas, pasakė: „Įsivaizduokite, kad turite unikalų, brangų stalą ir jo kojas parduodate atskiriems pirkėjams, tai kas lieka iš jūsų brangenybės?“
Buvusių dvarų sodybų parkus tyrinėję Laimutis Januškevičius ir Jūratė Kamičaitytė–Virbašienė savo išvadose teigia, kad daugelio blogai prižiūrimų ir tvarkomų parkų priežastis, matyt, yra ta, kad daugelis parkų neturi gerų šeimininkų. Jų išvadose sakoma, kad parkai dažniausiai yra priskirti seniūnijoms, kurios nesuranda nei laiko, nei lėšų parkams tvarkyti ir prižiūrėti.
Daug kartų žiniasklaidoje linksniuota valstybės saugoma, kaip kultūros paveldo objektas, sodyba, dėl blogos apsaugos bei priežiūros, ir toliau niokojama.
Pagrindinių dvaro rūmų savininkas Laimutis Pinkevičius Lietuvos kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos buvo daug kartų įspėtas dėl prastos rūmų bei kitų jam priklausančių istorinių statinių apsaugos.
Nesutramdomi Lentvario dvaro sodybos rūmų niokotojai nusitaikė ir į kitus šio garsaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statinius. Jau mėnuo kaip vandalai, nupjovę užraktą, braunasi į šio dvaro ansambliui priklausantį bokštą ir jį netrukdomi piktybiškai niokoja: apatiniame aukšte išplėšti langų rėmai, išardytos palangės, išplėštos ir išvežtos vidinės durys, išlupta ir suniokota elektros paskirstymo spinta, viršutiniuose aukštuose atplėštos langinės, išdaužyti langų stiklai, dingę kai kurių langų rėmai, prišiukšlinta.
Žala padaryta ir įspūdingiausiam prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre sukurto parko statiniui – didžiajai grotai, reto grožio šio parko puošmenai. Grota, tai talentingo architekto sukurta unikali dirbtinės uolos ir ant jos augančių želdinių kompozicija.
Matyt, chuliganai čia siautėjo ne vieną kartą, nes grotos armuoto betono sienose atsirado daug įtrūkimų, atsivėrė kiaurymės, daugelyje vietų sienose iškapoti plyšiai.
Kiti dvaro ansamblio statiniai dar smarkiau nukentėję: buvęs dvaro malūnas apgriuvęs, apardytomis sienomis, užverstas šiukšlėmis. Nykiai atrodo ir apleista, apgriuvusi buvusi kavinė „Rivjera“. Nuolatos ardomi buvusių dvaro arklidžių, po gaisro likusių sienų griuvėsiai, kuriuose dabar šeimininkauja plytų vagys.
Geriau yra išsilaikę dvaro namai, kuriuose dabar gyvena lentvariečiai, daugelis butų yra privatizuoti, pertvarkyti, tačiau ir šiems pastatams reikalingas kapitalinis remontas.
Gėlynus keičia Sosnovskio barščiai
Prieš dešimtmetį prie dvaro arklidžių griuvėsių pasirodę pirmieji Sosnovskio barščiai sparčiai plinta. Jie dabar masiškai auga ne tik arklidžių teritorijoje, bet išplito paežerėje ir pasiekė parko teritoriją. Daug metų jokios, šio pavojingo žmonių sveikatai augalo, naikinimo priemonės nebuvo naudojamos, tik prieš keletą metų pasirodžius publikacijoms spaudoje Sosnovskio barščiai buvo naikinami pasitelkus traktorių-smulkintuvą. Tačiau toks Sosnovskio barščių naikinimo būdas nėra efektyvus, nes introdukuotas augalas gretai atauga iš šaknų. Šią vasarą šie augalai bujojo tiek arklidžių teritorijoje, tiek šalia jos ir tarp kitų dvaro pastatų. Čia parko lankytojams vaikščioti jau buvo pavojinga. Vasarai baigiantis šie augalai vėl buvo nušienauti, bet kaip juos išnaikinti net mokslininkai negali patarti.
Nyksta dvaro parkas
Mažai kas liko iš pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre prieš šimtmetį sukurto unikalaus parko. Labiausiai nukentėjo želdiniai. Daug medžių nudžiuvo arba buvo nulaužti siautusių vėtrų. Daug žalos parko želdiniams buvo padaryta prieš keletą dešimtmečių, kai Lentvario kilimų fabriko darbuotojai rengdavo „krūmų“ kirtimo talkas, kurių metu buvo iškirsti ir pagal E. F Andre projektą sodinti dekoratyviniai želdiniai. Medžiai parke tik kertami, bet nesodinami nauji, nes, paminklosaugininkų teigimu, be projekto sodinti negalima, o parko restauracijos projekto niekas nežada rengti. Želdinių mažėja, yra senų ir ligotų medžių, kuriems reikia medžių gydytojų arboristų pagalbos, bet šių specialistų paslaugos brangiai kainuoja, todėl Trakų rajono savivaldybė, kuri yra atsakinga už šio parko priežiūrą, jų nekviečia.
Bėgant laikui nyksta ir piktybiškai ardomi parko architektūriniai puošybos elementai: dirbtinės uolos, laiptai, grotos, pažeista tvenkinių sistema, todėl pasaulinės reikšmės parkas praranda savo didingumą ir grožį.
Dalį parko teritorijos užima dvaro pastatuose gyvenančių lentvariečių ūkiniai statiniai, vaizdą darkančios pašiūrės.
Bandymai atgaivinti dvaro sodybą
Vienas pirmųjų dvaro parko gelbėtojų buvo Lentvario kilimų fabriko technikinio skyriaus inžinierius Kazys Atkočiūnas. Jis bandė bibliotekose surasti informacijos apie E. F. Andre sukurto parko projektą norėdamas atstatyti nugriautas skulptūras, suremontuoti apardytas grotas, o svarbiausia – norėjo sužinoti, iš kur į parko tvenkinius patekdavo vanduo.
K. Atkočiūnas labai stengėsi, negailėjo jėgų, jį rėmė fabriko administracija. Jam vadovaujant buvo suremontuota didžioji grota (be kvalifikuotų restauratorių pagalbos), atstatyta viena dekoratyvinė skulptūra, iškirsti savaiminiai užaugę želdiniai, tačiau išsiaiškinti, iš kur į parko tvenkinius patekdavo vanduo, nepavyko. Vėliau kilimiečiai nustatė, kad tvenkiniai yra žemiau Lentvario ežero lygio ir nutiesę vamzdį atkūrė parko tvenkinių ir kaskadų sistemą, kuri veikia iki šiol.
Vėliau direktorei Liucijai Talačkienei vadovaujant Lentvario kilimų fabrikui buvo restauruojami dvaro rūmai ir bokštas, taip pat užsakytas parko želdinių inventorizavimo projektas. Kol dvaro sodybos rūmai ir parkas priklausė Lentvario kilimų fabrikui, po to bendrovei „Kilimai“, jie buvo saugomi. Nelaimė į šią saugomą teritoriją atslinko, kai prasidėjo privatizavimo bumas, vėliau – privatizuotų pastatų perpardavimas, kai atskirų pastatų savininkais tapo skirtingi juridiniai asmenys.
Lentvario dvaro sodybos rūmus įsigijęs verslininkas Laimutis Pinkevičius kūrė ne tik rūmų restauracijos planus, bet ir visos dvaro sodybos bei parko atkūrimą. Tuo tikslu jis iš kitų savininkų nusipirko buvusias arklides ir kitus ūkinius statinius. Rengė parko tvarkymo planą, ruošėsi želdinių inventorizavimui, bandė išvalyti parko teritorijoje gyvenančių lentvariečių užterštas teritorijas ir nugriauti įvairias pašiūres. Planavo nupirkti namus, kuriuose gyvena lentvariečiai. Pradėjo rūmus rengti restauracijai, išardė Lentvario kilimų fabriko suręstas patalpas, nuardė tinko sluoksnį ir atvėrė buvusias rūmų patalpas, rūsį. Tikriausiai savo gigantišką ir įspūdingą planą būtų įgyvendinęs, tačiau, kai L. Pinkevičiaus valdomai bendrovei „Ranga Group“ buvo paskelbtas bankrotas, planai dėl Lentvario dvaro sodybos atkūrimo sužlugo. L. Pinkevičiaus Lentvaryje esantis turtas buvo įkeistas ir areštuotas.
Pradėtus rekonstruoti rūmus saugojo L. Pinkevičiaus samdoma saugos firma, tačiau vėliau sargų nebeliko ir apleistus rūmus ėmė siaubti vandalai. Jie išlaužia duris ir ardo istorinio pastato mūrines sienas, langų rėmus, vagia plytas.
Jie net įsibrovė į centrinį rūmų bokštą, išplėšė langus, nulankstė mažųjų bokštelių viršūnes.
Daug kartų rūmų durys buvo remontuojamos, bet plytų vagys jas vėl išlaužia. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ne kartą rūmų savininką L. Pinkevičių buvo įspėjęs už netinkamą rūmų apsaugą. Buvo surašytas ir protokolas, o byla perduota teismui, kuris rūmų savininką nubaudė pinigine bauda.
Kokia rūmų ateitis? Sunku prognozuoti. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos jau ruošėsi rūmų nusavinimui, bet susidūrė su teisiniais sunkumais.
Nevykdomas kultūros nekilnojamojo paveldo apsaugos planas
Kultūros ministras 2011 metų rugsėjo 29 d. patvirtino Lentvario dvaro sodybos „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą“, kurį parengė bendrovė „Senojo miesto architektai“.
Šiame plane nustatytos Lentvario dvaro sodybos teritorijos bei apsaugos zonos ribos ir jų plotas, nustatyta paveldosaugos reikalavimų ir konkrečių tvarkymo priemonių sistema dvaro sodybos teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbai, statinių ar įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, tankis ir intensyvumas, išorės apdailos medžiagos, apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis, transporto srautai, jų intensyvumas.
Kultūros paveldo objekto apsaugos priemonės ypatingai griežtos, bet ar jos vykdomos? Už šių apsaugos priemonių vykdymą atsakingas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Trakų rajono savivaldybė, kurios teritorijoje yra ši kultūros paveldo vertybė.
Tenka pripažinti, kad šiame plane numatytos kultūros paveldo apsaugos priemonės prastai vykdomos. Tai matyti iš aukščiau aprašytų statinių niokojimo pavyzdžių.
Bet yra ir žymiai įžūlesnių ir nepataisomą žalą darančių valstybės saugomam architektūriniam ir kultūriniam paveldo objektui. Dėl Trakų rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento darbuotojų aplaidumo, abejingumo ar piktnaudžiavimo buvo leista garsiosios Lentvario dvaro sodybos pašonėje rengti žemės sklypo detalųjį planą, numatant šio sklypo naudojimo paskirtį pakeisti iš specialiosios į gyvenamąją, tinkančią kotedžų statybai.
2007 metais Trakų rajono savivaldybė buvo išdavusi statybos leidimą bendrovei „Progresyvios investicijos“ šešių objektų vieno buto sublokuotų gyvenamųjų namų, iš viso 28 butų statybai, nors detaliajame plane buvo numatyti trys gyvenamieji namai.
Numatomas kotedžų kompleksas buvo pavadintas skambiu „Monako“ vardu. Šiam sumanymui pasipriešino Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas. Kilus skandalui ir visuomenei protestuojant, protestą nagrinėjo Valstybinė kultūros paveldo komisija ir pasiūlė statybai išduotus leidimus anuliuoti, o generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas panaikino Trakų rajono savivaldybės priimtus administracinius aktus ir statybos darbai buvo sustabdyti.
Nežinia, ar dar daugiau sklypų pagal specialųjį planą numatytoje saugoti Lentvario dvaro sodybos teritorijoje, visuomenei nežinant, nėra privatizuoti.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis sakė, kad paveldosaugininkai, tvirtinę kotedžų Lentvario dvare projektą, neteko darbo.
Pagal Lentvario dvaro sodybos teritorijos specialųjį apsaugos planą numatytos ir vizualinės apsaugos priemonės, siekiančios Lentvario ežero pietinę pakrantę ir vakarinėje pakrantėje dunksantį mišką, bet turimomis žiniomis ir šios teritorijos jau yra privatizuotos, o savininkai, tikriausiai, statys gyvenamuosius namus.
Nepuošia saugomo kultūros objekto bendrovės „Kilimai“ gamybiniai statiniai ir prie mažojo ežerėlio kaip grybai išdygę kolektyvinio sodo narių namukai, šiltnamiai bei pašiūrės.
Kęstutis Petkūnas
Autoriaus nuotr.
