Šeštadienį Rykantų bibliotekoje svečiavosi Lietuvos profesionalių gidų ir kelionių vadovų asociacijos nariai. Jie dalyvavo informaciniame ture po Trakus ir jo rajoną, kurį organizuoti padėjo Trakų turizmo informacijos centras. Dalyviai norėjo daugiau sužinoti apie Trakų rajone esančias lankytinas vietas. Svečiai sakė, kad su keliautojais dažnai pravažiuoja Rykantus, bet nedaug žino apie šią vietovę.
Rykantų bibliotekos bibliotekininkė mielai sutiko pasidalyti savo žiniomis apie šį kaimą, kuris turi labai įdomią istoriją. Medžiagą kraštotyriniam darbui „Rykantai“ ji ėmė rinkti tik pradėjus dirbti bibliotekoje 2009 m. Pirmasis pristatymas įvyko 2010 m. Aplankalas su šaltiniais ir nauja informacija vis pasipildydavo. Reikėjo viską susisteminti, atrinkti tai, kas svarbiausia ir įdomiausia. 2017 m. medžiaga apie Rykantus buvo papildyta šaltiniais ir nuotraukomis. 2022 m., švenčiant kaimo 620-ąjį jubiliejų, padedant Rykantų universaliam daugiafunkciam centru, ji viešai pristatyta gyventojams. Bibliotekininkė vis dažniau sulaukia prašymų pasidalyti sukautomis žiniomis. Tai labai džiugina, nes, kai darbas yra reikalingas ir vertinamas, tai skatina ir toliau domėtis Rykantų istorija, ieškoti dar daugiau įdomybių apie vietovę ir jos gyventojus.
Daug įdomios medžiagos apie Rykantus bibliotekininkė pristatė ir atvykusiai gidų komandai. Ji pasakojo apie ekrane matomas nuotraukas, dalijosi turimomis žiniomis apie kaimą ir jo istorijas, atsakė į svečių klausimus.
Pirmieji užrašai, minintys kaimą, užfiksuoti dar XIV–XV a. kryžiuočių raštuose. Senasis Rykantų kelias jau XV a. jungė Vilnių su Karaliaučiumi. Rykantus kartu su pirma medine kalvinistų bažnyčia mini žymus italų reformatas Paulius Vergerijus, 1555 m. aplankęs Lietuvą. Rykantų dvaras jau buvo žinomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Jį valdė Tolvaišų giminė, vėliau jis atiteko Oginskiams, po to priklausė Trakų dominikonų Šv. Mykolo Arkangelo Konventui. 1812 m. kaimas buvo prancūzų karių žygio į Rusiją liudytoju. 1920 m. liepos ir spalio mėnesiais Rykantų apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės kovos su įsiveržusiu Lenkijos daliniu, po politinių debatų Rykantai tapo Lenkijos valstybės dalimi. Tuometinė Lietuvos–Lenkijos demarkacinė linija ėjo vos už kelių kilometrų nuo Rykantų kaimo.
Klestėjimo laikais Rykantams priklausė 3 860 dešimtinių žemės, 12 kaimų ir 5 vienkiemiai. Šiandien kaimas – tai nedidelis bažnytkaimis, kur gyvena apie 400 gyventojų. Kaimas svetingai priima savo svečius. Norintys gali apsilankyti Rykantų Švč. Trejybės bažnyčioje. Klebonas Andžej Andžejevski neatsisako jų įleisti į šventovę, net raktus nuo bažnyčios patiki. 1936 m. pastatyta Rykantų mokykla jau pakeitė savo rūbą ir 2014 m. tapo Rykantų universaliu daugiafunkciu centru. Centro patalpose veikianti biblioteka visada laukia svečių, siūlo daug veiklų, edukacijų, renginių. Rykantų pašto skyrius pradėjo veikti grąžinus Lietuvai Vilniaus kraštą, buvo uždarytas 2017 m. dėl avarinės būklės. O nuo 2022 m. nauja pastato savininkė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer stengiasi atkurti jo erdvę, suteikti jam naujas prasmes. Ji irgi į paštą stengiasi pritraukti kuo daugiau žmonių, siūlo naujų paslaugų.
Iš kaimo visai nesudėtinga pasiekti Neries regioninį parką. Sudarytas net Rykantų apylinkių orientacinis maršrutas, kuris kviečia keliauti Vilsos upelio krioklių link. Nuo čia maršrutas driekiasi po Rykantų sengirę – seniausią ir gražiausią Neries regioninio parko spygliuočių mišką.
Taigi keliauti ir sustoti Rykantuose yra tikrai verta. Kartais maža, kukli bet svetinga vietovė taip sužavi, kad atsiranda noras čia likti gyventi.
Barbara Jocienė,
Trakų viešosios bibliotekos Rykantų padalinio vyr. bibliotekininkė
