Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komiteto ekspertai teigiamai įvertino Lietuvos teisės aktus dėl smurto prieš vaikus. Komiteto susitikime Rusijai keltas klausimas dėl ukrainiečių vaikų grobimo ir priverstinio išvežimo į Rusijos teritoriją, karinės propagandos mokyklose.
„Vaiko teisių užtikrinimas ir apsauga yra vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų. 2022 m. mūsų šalis ratifikavo Jungtinių Tautų protokolą dėl individualių pranešimų, kuris suteikia teisę vaikams ar juos atstovaujantiems asmenims, jei mano, kad jų teisės nėra tinkamai apgintos šalyje, tiesiai kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą. Taip Lietuva prisiėmė dar didesnę atsakomybę, siekdama užtikrinti vaikų teises ir gerovę“, – pristatydama pranešimą, pažymėjo Lietuvos delegacijos vadovė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė
Pasak viceministrės V. Augienės, Lietuvoje visiškai uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, bet kokioje aplinkoje. Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba reaguoja 24/7 režimu, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas vaikų saugumas. Buvo sukurti paramos ir pagalbos vaikams bei šeimoms, patiriančioms krizę, mechanizmai. Naudodamiesi 2022 m. spalio mėn. įsteigta Vaiko teisių linija, vaikai ir suaugusieji gali konsultuotis visais su vaiko teisėmis susijusiais klausimais ir pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas iškėlė klausimų dėl Lietuvos priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią naujagimių palikimui „gyvybės langeliuose“ ir mažinti vaikų skurdą. Viceministrė V. Augienė teigė, kad mūsų šalyje stiprinamos priemonės skirtos padėti šeimoms nėštumo metu ir po jo, kad būtų užkirstas kelias vaikų palikimui. Tarp šių priemonių – įsteigtos valstybės finansuojamos individualios priežiūros darbuotojų, kurie dirba su šeimomis, patiriančiomis riziką, pareigybės. Taip pat kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengtas įvairių priemonių planas, skirtas vaiko besilaukiančioms ir susilaukusioms šeimoms, į kurį įtrauktos informuotumo didinimo priemonės, skatinančios paramos paslaugų teikimą, priemonės, skirtos specialistų kompetencijų stiprinimui sveikatos ir socialinėje srityje, kt. priemonės.
Kalbėdama apie vaikų skurdo mažinimo priemones, viceministrė V. Augienė pažymėjo, kad 2023 m. buvo patvirtintas 2023-2030 m. Nacionalinis Vaiko garantijų įgyvendinimo Lietuvoje veiksmų planas. Jame numatytos 38 priemonės, skirtos kovai su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms vaikų grupėms. 2023 m., palyginti su 2018 m., visos pagrindinės socialinės išmokos buvo padidintos 42 proc. Patvirtinta universali išmoka visiems vaikams gerokai sumažino vaikų skurdą, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. JT Vaiko teisių komitetas baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos pažangos pateiks baigus svarstyti penktąją ir šeštąją Lietuvos periodinę ataskaitą. JT komitetas rekomendacijas, kurios būtų naudingos vaikų gerovei Lietuvoje stiprinti, pateiks vasario pradžioje.
Lietuvos delegaciją sudarė policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Lietuvos nuolatinės atstovybės prie JT biuro Ženevoje atstovai.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete Rusijos delegacijai buvo keliamas klausimas dėl ukrainiečių vaikų grobimo ir priverstinio išvežimo į Rusijos teritoriją, taip pat dėl vykdomos karinės propagandos Rusijos mokyklose bei apie planus į Rusijos mokyklas sugrąžinti karinį mokymą. Rusijos atstovai neigė, kad jų šalis vykdo vaikų grobimus Ukrainoje ir priverstinę deportaciją, vaikai esą įvežami į Rusiją siekiant juos apsaugoti nuo karo veiksmų. Rusijos delegacija taip pat neigė, kad yra vykdoma karinė propaganda mokyklose, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokyklose ketinama įvesti naują discipliną, kuri esą bus nukreipta į civilinės saugos mokymus.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete Rusija paraginta nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje, kad būtų išvengta tolesnių niokojančių pasekmių.
