Daug girdėta apie įvairias Vilniaus miesto vietas. Daug girdėta, bet ne viskas. Lentvario pradinės mokyklos 4a klasės (auklėtoja Danguolė Danilkevičienė) ir šios mokyklos Jaunųjų žurnalistų būrelis (vadovas – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys) nusprendė, patiems vaikams pasiūlius, parodyti kai ką daugiau.
Ankstų rytą patraukta į Lietuvos radijo ir televizijos muziejų, kur jau laukė žinoma žurnalistė ir ekskursijos vadovė Jolanta Jurkūnienė.
Kaip atsirado radijas, televizija? Vaikai pirmą kartą pamatė mikrofoną, garso įrašymo įrangą, nuo lentynų į juos pažvelgė pirmieji radijo imtuvai, patefonai, gramofonai, mažiukai televizorių ekranai, į lentynas netilpusios pirmosios griozdiškos vaizdo kameros, sužinojo, kad pirmoji televizijos laida rodyta 1957 metais, kai Lietuvoje būta tik 30 televizorių, nes televizorius buvo prabangos daiktas ir ne kiekvienas jį galėjo įsigyti, apsilankė pirmojoje televizijos studijoje, kurioje prasidėjo televizijos istorija, o dabar čia filmuojama vaikų mėgstamiausia ir laukiamiausia laida „Gustavo enciklopedija“.
Jolanta vaikams priminė, kad senasis TV bokštas iškilo S. Konarskio gatvėje 1956 metais. Jo aukštis su antena tesiekė tik 192 metrus, o svoris tebuvo tik 350 tonų, ir palygino su dabartiniu, kurio aukštis 326,5 m, svoris 25 000–30 000 t.
Pirmųjų diktorių Gražinos Bigelytės ir Juozo Baranauso balsą ir juos pačius pirmą kartą Lietuva išgirdo ir pamatė 1957 m. balandžio 30 d. 19.45 val.
Pasirodo, kad į televizijos bokštą iki 180 metrų galima pakilti liftu, kurio greitis 4 m/sek.: spėji pasakyti vienas – ir tu jau 4 metrų aukštyje… Ir dar daug įdomaus išgirdo lentvariškiai, tarkim, kad 1990 m. birželio 12 d. greičiausiai (per 5 min. 3,8 sek.) į bokštą užbėgo Petras Pranckūnas, kad aukščiausio pasaulyje televizijos bokšto „Tokyo Sky Tree“ („Tokijo dangaus medis“) aukštis – 634 metrai, kad 1926 m. birželio 12 d. 19 valandą iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“… Pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai. Ši data – tai Lietuvos radiofonijos gimtadienis. Radijo studijoje pamatytas įdomus radijo žurnalistų darbas.
Po lankymosi muziejuje, šiek tiek paklaidžiojus, nuvykta į Šv. Faustinos namelį, esantį Grybo g. 29A.
Gidė Onutė labai įdomiai papasakojo apie šv. Faustiną (tikr. Helena Kowalska (1905–1938) – aut. pastaba) ir jos mistinius regėjimus: 1931 m. Plocke (Lenkija) jai du kartus apsireiškė Viešpats Jėzus, liepęs nutapyti jo paveikslą. Paveikslą po trijų metų pagal jos regėjimus nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis (1873–1939). Dabar tai yra žymusis Dievo Gailestingumo paveikslas. 
Gidė parodė vietą, kurioje vienuolė, jau gyvendama šiame namelyje, patyrė daugybę Viešpaties apsireiškimų: buvo 1935 m. naktis iš rugsėjo 13-osios į 14-ąją. Faustinai pasirodė, kad ,,Dievo siųstas angelas baudžia nusikaltusią žmoniją. Vaizdas esą buvo toks baisus, kad vienuolė išsigandusi atsitokėjo ir labai karštai meldėsi, kad toji bausmė būtų atitolinta, kol pasaulis atgailaus“. Faustina įkūrė našlaičių merginų prieglaudą, jas mokė siūti, dirbti daržuose. Vienuolija turėjo siuvyklą ir kepyklą – kepdavo duoną, kurią parduodavo vilniečiams“ ir, be abejo, karštai melsdavosi.
Vaikai galėjo prisiliesti prie šv. Faustinos, kuri paskelbta šventąja, dienoraščių, pažvelgti į Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukciją.
Atsidėkojant Jolantai ir Onutei, palikti keli Lentvario pradinėje mokykloje leidžiamo laikraščio „Smalsutis“ numeriai.
Kelionė atgal – tai dalinimosi įspūdžiais kelionė, padėka mokyklos direktorei Onai Ramanauskienei, geru žodžiu palydėjusiai vaikus į šią išvyką ir, be abejo, mokytojai Danguolei Dalinkevičienei, besirūpinusiai transportu, vaikų saugumu ir kt.
Alfonsas KAIRYS,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
