Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasitelkusi socialinius partnerius ir savanoriškos veiklos organizatorius – nevyriausybines organizacijas, mokslininkus, dirbančius savanoriškos veiklos srityje, – išanalizavo savanoriškos veiklos situaciją, iššūkius ir poreikius teisiniame reguliavime bei įgyvendinimo priemonėse ir Vyriausybei pateikė Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimus.
Dalyvavimo ilgalaikėje savanoriškoje veikloje didinimas, keliant savanoriškos veiklos kokybę, atliepiant savanorių ir juos priimančių organizacijų poreikius bei suderinant teisinį reguliavimą su veikiančia praktika, – šiems ir kitiems ministerijos siūlymams Vyriausybė jau pritarė, jie įsigaliotų pritarus Seimui.
Tikimasi, kad teisės aktų pakeitimai padidins savanoriaujančių žmonių Lietuvoje ir 2030 m. pasieks 22 proc. Palyginimui – 2019 m. tokių žmonių buvo apie 14,6 proc., o 2021 m. – 16,3 proc., 2022 m. savanoriškose veiklose, skirtose padėti ukrainiečiams, dalyvavo – 9 proc. mūsų šalies gyventojų.
„Šiandien dauguma savanorių yra jaunimas iki 24 m. Norime, kad dar daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitrauktų į savanorystę, nes tai ir prasminga, ir naudinga veikla tiek gaunančiam pagalbą, tiek savanoriui. Taigi, siūlome aiškiau reglamentuoti savanorystę, sukurti kokybišką veiklos vadybos mechanizmą ir pašalinti finansines kliūtis dalyvauti ilgalaikėje veikloje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, krizinėse situacijose, pandemijos ar karo metu, tūkstančiai gyventojų skyrė savo laiką savanorystei: „Tačiau vis dar pastebime, kad tik jaunimas yra linkęs dalyvauti ilgalaikėje savanoriškoje veikloje. Tyrimai rodo, kad darbingo amžiaus žmonės retai įsitraukia į ilgalaikę veiklą dėl įvairių priežasčių, tad kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir tyrėjais parengėme projektą ir veiksmų planą, kuris padėtų užtikrinti platesnį visų gyventojų įsitraukimą į ilgalaikes savanoriškas veiklas“.
Taip pat siūloma sukurti ilgalaikės savanoriškos veiklos vadybos mechanizmą, kad savanoriškos veiklos organizavimas taptų kokybiškesnis. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad ilgalaikė savanoriška veikla gali būti organizuojama tik procese dalyvaujant koordinuojančiai organizacijai, kurios pagrindinis tikslas – padėti spręsti kylančius klausimus ir skatinti organizatorių tobulėjimą. Regionuose dažnai savanorišką veiklą organizuoja vietos bibliotekos, kultūros centrai, savivaldybių įstaigos. Tad tikimės, kad naujas ilgalaikės savanoriškos veiklos organizavimo modelis paskatins nevyriausybinių organizacijų ir vietos įstaigų dar glaudesnį bendradarbiavimą.
Siekiame sumažinti galimybes netinkamai naudoti savanorišką veiklą. Įsigaliojus pakeitimams, savanoris negalės tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje organizacijoje. Be to, bus įteisinta galimybė savanoriui, vykdančiam savanorišką tarnybą, iš anksto avansu apmokėti su savanoriška veikla patiriamas išlaidas. Taip bus sudaryta galimybė nepasiturintiems žmonėms įsitraukti į veiklas, kurios reikalauja finansinio indėlio.
