Panašios ir skirtingos

Lentvario seniūnijos salėje rinkosi Motiejaus Šimelionio gimnazistai, mokytojai ir kiti knygos  mylėtojai. To priežastis – dvi puikios rašytojos ir draugės Jolita Herlyn ir Gina Viliūnė. Jos apsilankė (atvyko) miesto bibliotekos darbuotojų  kvietimu. Rašytojos, kurių  kūriniai karaliauja knygynų topuose  ir  pagal 2017 metų Lietuvos bibliotekose skaitomų knygų duomenis, knygos užima antrą ir trečią vietas. Autorės susipažino maždaug prieš ketverius metus, kai jų abiejų romanai – Jolitos Herlyn „Mano vyrai ir jų žmonos“ ir Ginos Viliūnės „Vilniaus Madona” pateko į perkamiausių knygų dešimtuką. Nuo to laiko jos kartu pristato savo kūrybą  Vilniaus knygų mugėje ir įvairiose šalies bibliotekose, taipogi  užsienio šalių lietuvių bendruomenėse. Susitikimai jau vyko Briuselyje, Vienoje, Atėnuose, Londone, Tronheime Norvegijoje ir net tolimoje Gokarnoje – Indijoje.
Jolita Herlyn parašė ir  išleido jau septynias knygas: „Trys mano vieninteliai“, „Mano vyrai ir jų žmonos“,  „Svaigulys“,  „Atsargiai – moteris!“, „Geismo spąstuose“, „Angelai neverkia“ ir „Veidu į saulę“ –  pati naujausia tik ką išleista 2018 metų rudenį.

Jolita Herlyn mėgsta keliauti ir patirti įvairių nuotykių, kuriais ir remiasi rašydama savo knygas. Jos romanuose atsispindi stiprių moterų charakteriai,  kadangi ji pati yra drąsi ir ryžtinga asmenybė, nebijanti rizikuoti ir siūlanti kitiems tai daryti „ nebijoti gyventi.. aišku proto ribose“. Jos biografija  tikrai spalvinga – nuo filosofijos dėstytojos iki laidų vedėjos, keliautojos bei knygų rašytojos. Šiuo metu Jolita gyvena Vokietijoje. Be to Jolitos Herlyn giminės šaknys glaudžiai susiję su  Lentvario miestu. Bažnyčios gatvėje viename mediniame name ji praleido savo vaikystę. Rašytoja yra netgi paskyrusi vieną knygą  „Mano vyrai ir jų žmonos“, kur pagrindinė herojė ir veiksmas pradžioje vyksta Lentvaryje. Jolita Herlyn, kaip ir daugelis šiuolaikinių moterų, visada gyveno aktyvų visuomeninį ir profesinį gyvenimą. Tačiau susiklosčius  aplinkybėm, sukūrusi naują  šeimą, išvyko į Vokietiją, gyvena su šeima Hamburge. Jos gyvenimas pasikeitė  kardinaliai. Tačiau tradicine namų šeimininke taip ir netapo. Jau brandžiame amžiuje vėl tapusi žmona ir mama, staiga ji ėmė kurti istorijas, kurių herojės – stiprios moterys, ieškančios savo kelio, ištekėjusios už užsieniečių ar gyvenančios užsienyje, mylinčios, abejojančios, klystančios, bet jokiu būdu nepalūžtančios. Šiandien ji – jau ne tik Lietuvoje žinoma rašytoja.

Antroji viešnia Gina Viliūnė, rašanti istorinius nuotykinius trilerius, remdamasi istoriniais faktais, taip pat  straipsnius žurnalams „Legendos” ir „Iliustruotoji istorija”, bei penkių istorinių romanų autorė. Yra knygos „Vilniaus šventovės“ (su bendraautoriu Raimondu Urbakavičiumi). Rašytoja  parašė ir išleido penkias knygas: „Karūna be karaliaus“, „Vilniaus Madona“, „Magdalė, smuklės merga“, „Imperatoriaus meilužė“ ir naujausia knyga „Anos lobis“ kurią šiais metais pristatė visuomenei.

Viešnia yra gimusi Vilniuje, ten ir gyvena ligi šiol, yra ištekėjusi, augina dvi dukras. Studijavo ir baigė etikos ir psichologijos studijas LEU. Tačiau taip niekada mokykloje ir nedirbo.  Baigė gidų kursus, veda ekskursijas Vilniuje, dirbdama  suprato, kokia jai svarbi ir įdomi Vilniaus ir Lietuvos istorija. Autorė skaito daug istorinių, mokslinių straipsnių, knygų  ir kitų autorių romanus pvz.. Vienas mėgstamiausių jos  autorių – Borisas Akuninas. Patinka Umberto Eco knygos, ypač „Fuko švytuoklė“, suomių rašytojo Mikos Waltari „Sinuhė egiptietis“ ir kiti istoriniai romanai. Jaunystėje įspūdį padarė Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir „Vilniaus džiazas“. Skaito ir dabartinių mūsų autorių – Jolitos Herlyn, Rūtos Mataitytės, Linos Ever, Ugnės Barauskaitės, Agnės Žagrakalytės – kūrinius.

Norėdama pasidalinti sukauptu didžiuliu žinių bagažu Gina rašo straipsnius, o vėliau, paraginta draugų, pradeda rašyti romanus. Lengvu stiliumi  parašyti romanai atskleidžia senojo Vilniaus paslaptis ir nukelia skaitytojus į skirtingus šio miesto šimtmečius. Autorė, rašydama knygas, tarsi nusikelia ir susitapatina su jos herojais tame laikmetyje. Jos kūriniuose dažnai  gretinami mūsų laikai ir šešių šimtų metų senumo istoriniai įvykiai. Dveji laikai, anot G. Viliūnės, panaudoti tam, kad skaitytojai lengviau atpažintų knygoje paminėtas istorines vietoves, architektūros paminklus. „Juk dauguma tos epochos architektūros objektų yra neatpažįstamai pasikeitę, bet išlikę iki šių dienų“, – teigė ji. Rašytoja ypatingą dėmesį knygose skyrė nepelnytai užmirštoms karališkosios giminės moterims.  Įdomų Sofijos Tyzenhauzaitės likimą, apie Lietuvos kunigaikščio Aleksandro ir Maskvos kunigaikštytės Elenos meilę ir kitas istorines asmenybes, sužinosime, paskaitę ir nusikėlę į istorijos šimtmečius  Ginos Viliūnės knygose.

Popietės metu viešnios  papasakojo apie save, savo kūrybą,  atsakė į auditorijai dominančius klausimus. Uždavus klausimą iš kur semiatės medžiagos savo knygoms?  Kiek laiko užtrunka parašyti knygą? Ar reikia tam įkvėpimo? Gina Viliūnė atsakė, kad remiasi didele dalimi istoriniais faktais, legendom, padavimais ir savo išmone. Ji ruošianti ir rašanti knygą apie metus. Jolita Herlyn savo kūryboje remiasi girdėtomis istorijomis, savo patirtimi, artimųjų. Pvz., sūnaus Karlo patirtim, kuris keliavo autostopu iš Argentinos į Peru. Sūnaus pasakojimus perkėlė į knygą  „Svaigulys“. Tačiau pagrindas kelionės, kuriose ji daug pamato ir patiria bendraudama  su ten gyvenančiais žmonėmis. Ji knygą paruošia maždaug per pusmetį.

Atsakiusios į klausimus, rašytojos dalino autografus,  fotografavosi,  bendravo, patarė kur galima įsigyti knygų  ir ragino skaityti bibliotekoje, kur yra galimybė perskaityti jų visas knygas.
Didelį bendravimo malonumą, žinias ir naudą  vieni iš kitų gavome dalyvavę visi renginyje. Už tai didelį  AČIŪ,  sakome ir esame dėkingi rašytojoms Jolitai Herlyn ir Ginai Viliūnei, ir renginį parėmusiems Trakų r. Savivaldybei ir Lentvario seniūnijai.

     Rūta DAUDYTĖ-MINKEVIČIENĖ,

     Jolanta PECIUKONIENĖ

Nuotr. iš Lentvario bibliotekos archyvo

Nuotraukose – renginio akimirkos

Naujienos iš interneto