Augantis antimikrobinis atsparumas – visuomenės sveikatos problema, kurios pagrindinė priežastis – dažnas, neracionalus ar netinkamas antibiotikų vartojimas, nepakankama infekcijų prevencija ir kontrolė.
Pastaruoju metu, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, antibiotikams atsparios bakterijos aptinkamos žmonių ir gyvūnų organizmuose, maisto produktuose, aplinkoje (vandenyje, dirvožemyje, ore). Dauguma patogeninių bakterijų tapo atsparios ne tik vienai, bet ir kelioms antimikrobinėms medžiagoms, kai kurios bakterijos įgijo atsparumą beveik visiems plačiai naudojamiems antibiotikams. Spartaus bakterijų atsparumo vystymosi ir plitimo problemos nebepajėgiama išspręsti kuriant naujus antibiotikus.
Lapkričio 18-ąją jau dešimtąjį kartą visoje Europoje ir Lietuvoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena.
Antibiotikai plačiai naudojami ne tik medicinoje, bet ir žemės ūkyje bei žuvininkystėje. Gyvūnai, gydomi antibiotikais, gali nešioti atsparias bakterijas, perduoti jas žmonėms, taip pat žemės ūkio paskirties gyvūnų auginimas tiesiogiai susijęs su atsparių bakterijų atsiradimu aplinkoje bei maisto produktuose.
Kiekvienas iš mūsų turime suvokti grėsmės sveikatai mastą ir prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo, kad antibiotikai liktų veiksminga kovos su žmonių ir gyvūnų ligomis priemone.
Žinių apie antibiotikus Europos Sąjungoje vis dar nepakanka
Antibiotikai – nepakeičiami saugant žmonių ir gyvūnų sveikatą, tačiau dėl plataus antibiotikų vartojimo bakterijos tampa itin atsparios, o antibiotikai – neefektyvūs arba visai neveiklūs. Europos Sąjungos šalyse kasmet miršta apie 25 tūkst. pacientų nuo antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų sukeltų infekcijų, o susijusios išlaidos siekia 1,5 mlrd. eurų. Žinių apie antibiotikus Europos Sąjungoje vis dar nepakanka. Taip pat, atskirai šalys negali kovoti su didėjančiu bakterijų atsparumu.
Sprendžiant šią problemą Europos Komisija 2017 m. pateikė veiksmų planą, siekdama stiprinti bendradarbiavimą tarp atskirų veiklos sektorių ir bendruomenės, skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą, didinti profesinį ir visuomenės informuotumą, keistis švietimo ir sąmoningumo didinimo patirtimi, stiprinti antimikrobinio atsparumo priežiūrą ir stebėseną, mokslinius tyrimus, jų plėtrą ir inovacijas Europos Sąjungos šalyse ir už jos ribų.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekami bakterijų antimikrobinio atsparumo tyrimai
Europos valstybės skiria didelį dėmesį antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo priežasčių analizei ir plitimo prevencijai.
2014–2020 metais Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis vykdo zoonotinių ir komensalinių bakterijų antimikrobinio atsparumo stebėseną. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekami Lietuvoje užaugintų naminių gyvūnų (naminių paukščių, kiaulių) ir mėsos produktų mėginių (broilerių, jautienos, kiaulienos), atrinktų iš mažmeninės prekybos, bakterijų paplitimo ir antimikrobinio atsparumo tyrimai. Kas antri metai pakaitomis yra tiriami naminiai paukščiai bei kiaulės.
2016 m. buvo vykdyta zoonotinių ir simbiotinių bakterijų paplitimo viščiukuose broileriuose, vištose dedeklėse, mėsiniuose kalakutuose ir šviežioje viščiukų broilerių mėsoje bei jų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms programa. Išskirtoms fermentus gaminančioms žarnyno lazdelėms (Escherichia coli) ir kampilobakterijoms (Campylobacter spp.) buvo atliekami antimikrobinio atsparumo tyrimai. Nustatyta, kad paukštienos mėginiuose fermentus gaminančios E. coli labiausiai buvo atsparios cefalosporinams, ampicilinui ir ciprofloksacinui, broilerių aklųjų žarnų mėginiuose bakterijų atsparumas pasireiškė dar ir sulfonamidams. Visos fermentus produkuojančios E. coli, išskirtos iš viščiukų broilerių mėsos ir aklųjų žarnų, buvo atsparios trims ir daugiau antimikrobinių medžiagų (dauginis atsparumas). Išskirtų Campylobacter jejuni izoliatams buvo taip pat atliekami antimikrobinio atsparumo tyrimai. Šios bakterijos labiausiai buvo atsparios nalidikso rūgščiai, ciprofloksacinui ir tetraciklinui. Nustatyta, kad dauguma izoliatų buvo atsparūs trims antimikrobinėms medžiagoms (dauginis atsparumas).
Kiekvienais metais NMVRVI teikia bakterijų paplitimo ir antimikrobinio rezistentiškumo ataskaitas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA), bendradarbiauja su medicinos institucijomis antimikrobinio atsparumo klausimais.
Angelė SEDEREVIČIENĖ,
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto vyr. specialistė ryšiams su visuomene
