1.
Bent vieną atminimą išsitraukęs iš piktos būties,
Visus dėl keisto būdo kryžium atsiprašęs,
Saulėlydy ieškosiu meilės ir vilties,
Apie kurias žurnalai sunaikinti rašė…
Pirmoji-sielos-kūno-švaruma.
Kitų nepamenu,koks buvo ryšio stilius.
Tik nuodėmės begėdės kaltina mane,
Kai stoviu prie altoriaus be plaukų ir žilas…
Ten paskaičiuoju savo nerimtumą.
Išėjęs iš bažnyčios Lentvario nebeužtraukiu dūmo.
Seniai netinka nuodas skystis baltas.
Šventoriuj nustatysiu,kiek esu JUMS kaltas…
Dėl miesto
Neparašėt ašarų soneto,
Kai aš ieškojau darbininko laimės žiedo?
2017 05 07
2.
Ir žodis tapo kūnu,
Tarp mūsų gyvena.
Bet,sako, dangaus perkūnas
Neturi gerumo seno.
Eilėrašti tokis
vienas.
Vinco Kudirkos markė.
O ir Maironio plienas
Retkarčiais lūpose verkia.
Nėris Salomėja
lakštingala
Socializmo nudėta.
Šiandien, sako, netinka
Visai
Kraštui poetas?
O jis nesąs beždžionė,
O tokis
Tokis
Žmogelis,
Galvos Lentvario žmonės,
Jūsų visas „stogelis“.
Kai šimtas neteisybių,
O tiesa-pelenė,
Jam akys angelu žiba
Velnių į sumautą meną.
2013 07 06
Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS
