Įsisekime neužmirštuolės žiedą prie savo širdies

Visų valstybių ir tautų gyvenime ateina dienų ir valandų, kai išbandoma jų valia, brolybė ir ryžtas apginti tai, kas svarbiausia. Tokių akimirkų, pačių sudėtingiausių ribinių situacijų metu sprendžiamas visų bendruomenės narių likimas. Išbandomi šios bendruomenės žmogiški ryšiai ir pasiryžimas vienas dėl kito daug paaukoti ir atiduoti. Mes, Lietuvos piliečiai, tokių dienų ir akimirkų patyrėme ne kartą – pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės kovų 1918-20 m. laikotarpiu, vykstant 1944-56 m. laisvės kovoms, 1991-ųjų sausio 13-ąją.

Šie ypatingo susitelkimo ir bendrystės momentai reikalavo didžiulių kiekvieno laisvės troškusio žmogaus pastangų veikti vardan tikėjimo tiesa ir laisve. Veikti vardan to, kad būtų gera ne tik sau, bet ir esančiam šalia. Taip buvo ginamas orus ir savarankiškas gyvenimas nuo svetimųjų valios nepriklausančioje valstybėje. Kad ateities kartos galėtų kurti savo sėkmės Lietuvą.

Mes, Lietuvos vaikai, kovojome už dalykus, kurie pirmiausiai iškovojami ne ginklais, bet tiesa. Štai ką reiškė ne vieną kartą besitęsusios laisvės kovos. Įgyvendinome ir iki šiol įgyvendiname misiją, kad Lietuvos, kurią gera kurti, istorija tęstųsi.

Visa, kas brangiausia už nepriklausomą valstybę atidavę didvyriai širdimi žinojo už ką jie stoja ir kodėl taip reikia. Stojo už geresnį pasaulį, už klestinčią valstybę, už orų ateities kartų gyvenimą. Už tai atiduotos  gyvybės.