Vilniaus vakariniame aplinkkelyje šiandien atidarytas eismas. Užbaigus paskutiniojo – trečiojo – etapo darbus, sostinės Vakarinis aplinkkelis tapo integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje. Apskaičiuota, kad transporto srautas juo gali siekti 33 tūkst. automobilių per parą.
„Tai vienas didžiausių kelių infrastruktūros projektų Vilniuje pastaraisiais metais. Naujasis aplinkkelis labai svarbus tiek tūkstančiams vilniečių, tiek tranzitu į užmiestį keliaujantiems žmonėms. Padidės gatvių laidumas, pagerės eismo sąlygos viešajam transportui aplinkinėse gatvėse, sumažės avaringumas ir oro tarša Laisvės prospekte bei Vilniaus centre“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
2009 m. pradėtas tiesti Vilniaus vakarinis aplinkkelis buvo statomas trimis etapais. Trečiojo etapo metu nutiesta 5,4 km ilgio kelio atkarpa nuo Viršuliškių mikrorajono (Ozo g.) iki Ukmergės g., kur aplinkkelis įsilieja į magistralinį kelią Vilnius–Panevėžys. Šio aplinkkelio važiuojamosios kelio dalies plotis – 20–32,5 m, jame – nuo 4 iki 6 eismo juostų, jų plotis – 3,75 m.
Paskutinįjį aplinkkelio ruožą tiesė AB „Kauno tiltai“ kartu su partneriais nuo 2015 m. liepos. Kelininkų atlikti darbai įspūdingi. Čia pastatyti 6 viadukai automobiliams ir 1 pėstiesiems, paklota 178 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, įrengti 587 kelio ženklai ir 4 greičio matuokliai, 1 tūkst. 260 gatvių ir viadukų apšvietimui skirtų šviestuvų, sumontuotos 902 atramos, įrengta 14 km metalinių atitvarų, lietaus nuotekų tinklui įrengti paklota 15 km vamzdžių, rekonstruojant elektros liniją nutiesta 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių.
Atidarius trečiąjį ruožą, visame vakariniame aplinkkelyje greitis bus padidintas nuo 80 iki 90 km/h, išskyrus kelias išimtis, kai greitis bus apribotas iki 70 km/h. Ekspertų teigimu, greičio padidinimas nekels pavojaus saugumui. Priešingai – tai esą paspartins automobilių eismo srautus, jie bus tolygiau paskirstyti.
Vilniaus vakarinis aplinkkelis buvo nutiestas Europos Sąjungos (ES) ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.
Iš ES fondų projektui teko 84,06 mln. eurų, sostinės savivaldybė skyrė 21 mln. eurų. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų buvo nutiestas kelias nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g., antrajame už 61,1 mln. eurų – nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės.
Bendras Vilniaus vakarinio aplinkkelio ilgis – 12,6 km, jo vertė – apie 204 mln. eurų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija
Šaltinis – http://sumin.lrv.lt/lt/news/view_item/id.8145.
