Beveik treji metai – tiek pakako Lentvario jaunimo centro vadovams išgyventų pavasarių – kai pro stogą žliaugė vanduo ir žiemų – kai šaltis stingdydavo ne tik vandenį, bet ir patį jaunimą, kad šiandien Lentvario jaunimo centras persikėltų į naujas patalpas. Aktyviausiai atvirą darbą su jaunimu vykdantis LJC – gerbiamas ir mylimas ne tik paties jaunimo, bet ir organizacijų, Lietuvos ir užsienio partnerių, tad jaukios, tvarkingos ir šiltos patalpos jam – buvo būtinos!
Daugelis lentvariečių, pripratusių prie įprasto gyvenimo ritmo, kaskart išeinant pasivaikščioti po miestą atranda vis kažką naujo – tai pradedamas tiesti kelias, tai vyksta medžių kirtimo, namų renovacijos darbai – Lentvario miestas išties jau kurį laiką išgyvena RENESANSO laikotarpį. Dar labiau nustebę gyventojai buvo tuomet, kai buvo pradedamos remontuoti senosios bibliotekos patalpos, esančios Bažnyčios g. – visi jau buvo įpratę, kad šioje vietoje nebevyksta judėjimas, o žiemą patalpas kausto šaltis.
Tačiau šiandien, dėka aktyvios Trakų rajono jaunimo turizmo laisvalaikio centro direktorės Aušros Piragienės, šiam centrui vadovaujančios jau 11-ką metų, pastangų ir lėšų paieškų, senosios biliotekos patalpos tapo jaunimo namais – čia jauku, saulėta ir šilta. Apie reikšmingą jaunimui ir visai bendruomenei įvykį kalbiname ją.
Lentvario jaunimo centras, įkurtas 2008 metais sausio 28 d. adresu Klevų al. 20, visai neseniai, prieš savaitę, persikėlė į senąsias vadinamos bibliotekos patalpas. Papasakokite, su kokiomis problemomis susidurdavote senosios patalpose?
Labiausiai Lentvario jaunimo centre nelaukdavom žiemos, nes tik spustelėjus šaltukui čia užšaldavo vandentiekis – galite tik įsivaizduoti – vandens neturėdavome iki vėlyvo pavasario. Kita problema – nesandarus stogas, kuris kiekvieną pavasarį į patalpas praleisdavo ištirpusį sniegą.
Patalpos buvo šildomos elektra (turbūt nereikia priminti, jog centras buvo įkurtas senojo kino teatro patalpose, kuriam skubiai reikalinga renovacija), iš visų pusių košdavo vėjas. Tekdavo labai brangiai mokėti už elektrinį šildymą, nors reikiamos temperatūros vis vien nepasiekdavome – jaunimui ir darbuotojams tekdavo laiką čia praleisti su striukėmis. O kur dar aplinka – aikštelėje prie centro buvo nuolatos girtaujama, o po lėbavimų likdavo kalnai šiukšlių.
Nuo kada pradėjo bręsti įdėja persikelti ir kiek pastangų (laiko prasme) reikėjo įdėti, kad centras, su visu čia besilankančiu jaunimu persikeltų į suremontuotas, šiltas, saulėtas patalpas?
Idėja pradėjo bręsti po penkerių metų gyvavimo šiose patalpose. Žinoma, mes rankų sudėję nesėdėjom – teikdavom paraiškas į skirtingus fondus, kad tik gautume finansavimą. Nors projektų ir nelaimėjome, noras persikelti į geresnes patalpas vis didėjo, tad pagalbos teko kreiptis į Trakų rajono savivaldybę – formuojančią, finansuojančią ir palaikančią jaunimo politiką.
Kaip į prašymą reagavo rajono valdžia?Valdžia reagavo labai palankiai, nes apie mūsų pastangas ir problemas, su kuriomis susidūrdavome žinojo seniai. Turbūt verta priminti, kad savivaldybės merė Edita Rudelienė savu laiku pati dirbo Trakų rajono Jaunimo reikalų koordinatore, o LJC – jos kūdikis, jei galima taip pavadinti.
Kaip reaguoja namo, kurio pirmąjame aukšte yra įsikūręs LJC, gyventojai? Ar nebuvo priešiškai nusiteikusių žmonių?Na, kai kurie namo gyventojai džiaugėsi, kad patalpos pagaliau suremontuotos ir, kad čia judės jaunimas. Kol kas neįvyko jokių nesusipratimų, esame sulaukę pastabos dėl padaugėjusių šiukšlių kiekio aplink namą, tad šiuo klausimu yra dirbama.
Kas naujo vyks Lentvario jaunimo centre?
Centre atsirado biliardo stalas, atvyko savanoris iš Prancūzijos, kuris mokys jaunimą muzikuoti: groti gitara, būgnais. Taip pat yra ir kitų minčių, tačiau reikia laiko adaptuotis, vėl susikviesti jaunimą.
Jūsų vadovaujamas Trakų jaunimo turizmo ir laisvalaikio centras turi ne vieną, bet du filialus. Vienas iš jų yra Trakuose. Ar jaučiate pagerėjimą jaunimo užimtumo klausimu rajone?
Pagerėjimas tikrai jaučiasi. Lentvaryje per dieną apsilanko apie 30, o po atidarymo ir 50 lankytojų. Smagu, kad jaunimo tėveliai taip pat domisi centru ir žino, kad toks jų mieste yra. O apkritai, manau, kad Trakai –
bunda. Tikiu, kad bet kuris jaunuolis iš Trakų rajono pasakytų, kad girdėjo apie mūsų centrus, o daugelis jų jau ir yra juose apsilankęs, dalyvavęs jų organizuojamuose projektuose. Tai jau yra daug.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Evelina KISLYCH
