Trakų kultūros rūmuose surengtas 1991 m. tragiškų sausio 13 dienos įvykių minejimas. Prieš renginį jaunimas pasitiko žiūrovus kultūros rūmų prieigose uždegęs 14 atminimo žvakučių ir prisimindamas žuvusiuosius už laisvę, kurie, renginio metu nuskambėjus himnui, buvo pagerbti tylos minute.
Renginyje dalyvavo garbių svečių. Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič pabrėžė, jog esame laisva tauta, papasakojo apie minėjimą Lietuvos Respublikos Seime. Seimo narė Dangutė Mikutienė linkėjo visiems santarvės, vienybės ir atsigręžti į savo šaknis. Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė palinkėjo stiprybės 2015 metais ir susikaupimo, o merės pavaduotoja Marija Puč – būti vieningiems ir susitelkusiems, kaip tą 1991-ųjų sausio naktį.
Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys pasidžiaugė tautos išlikimu, o administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič priminė apie gražią žvakučių akciją ir linkėjo būti stipria valstybe ir džiaugtis tais, kurie stengiasi ją kelti. Trakų seniūnijos seniūnas Kęstutis Vilkauskas prisiminė 1991 metų sausio 13 dienos įvykius, kuriuose dalyvavo pats. Renginyje taip pat dalyvavo Vilniaus rajono Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro direktorė Violeta Cereška.
Toliau minėjimą tęsė Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro folkloro kolektyvas „Verdenė“, vadovaujamas Rasos Kauzonaitės. Ansamblis atliko patriotines dainas, taip pat dainas, kurias tą trągiškąją naktį dainavo visi, budėję prie Televizijos bokšto, Seimo, Radijo ir televizijos pastato. Ansamblis uždegė simbolines žvakutes, kurios priminė 14 žuvusių už laisvę.
Po „Verdenės“pasirodymo buvo rodomas filmas „Nematomas frontas“, kuris pasakoja apie Lietuvos pokario patirtį. Terminas „Nematomas frontas“ buvo vartojamas sovietų saugumo ir vidaus kariuomenės, kaip pokario konflikto Baltijos valstybėse neoficialus pavadinimas. Jie šiose mažose valstybėse beveik dešimtmetį turėjo kovoti su niekaip nenumalšinamu ginkluotu pasipriešinimu, ypač Lietuvoje.
Filmas pasakoja apie partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto likimą. Jo parašyta knyga „Partizanai“ bei dar gyvų bendražygių ir giminaičių skambantys žodžiai suteikia dvasios ir gyvybės šiam skausmingam pasakojimui. Kiti pasipriešinimo dalyviai, taip pat sovietų saugumo darbuotojai, išsako savo supratimą apie tai, kas vyko Lietuvos miškuose prieš maždaug 60 metų.
Trakų kultūros rūmų informacija
