Balandžio 25 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje buvo pritarta Kultūros paveldo departamento (toliau- Departamento) 2013 m. veiklos ataskaitai.
Ataskaitojeapžvelgtiteisėkūrossrityje bei vykdant kultūros vertybių apskaitą atlikti darbai, daug dėmesio skiriama pagal Departamento kuruojamas finansines programas įgyvendintiems projektams. Nurodoma, jog per praėjusius metus Paveldotvarkos programos įgyvendinimui buvo skirta 5, 3 mln. Lt, vykdyti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje programą- 3 mln. Lt, įgyvendinti Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms programą- 0,5 mln. Lt, tirti bei kaupti duomenis apie kultūros paveldą- 2, 1 mln. Lt, Vykdyti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programą- 1, 7mln. Lt.
Už šias lėšas vien pagal Paveldotvarkos 2013 metų programątvarkybos darbai buvo baigti dešimtyje kultūros paveldo objektų arba jų dalių.Tarp jų – Zyplių, Aukštosios Fredos ir Antazavės dvaro sodybos rūmų, Alytaus piliakalnio su gyvenviete, Kėdainių rotušės, Vanagų evangelikų liuteronų komplekso ūkinio pastato, Kauno Veterinarijos akademijos, Palangos kurhauzo, Marijampolės mokytojų seminarijos pastatų. Į priekį pasistūmėjo ir tęstiniai darbai, kaip Joniškio Raudonosios sinagogos salės interjero restauravimas, Kauno vadavietės komendanto rūmų, Gelgaudiškio dvaro sodybos rūmų interjero tvarkyba. Taip pat išmokėtos kompensacijos 16 kultūros paveldo objekto valdytojų, kultūros paveldo objektų taikomuosius tyrimus, tvarkybos darbų projektų rengimą bei įgyvendinimą finansavusių savo lėšomis.Tarp jų- kompensacijos už Saldutiškio ir Burbiškio dvaro rūmųtapybos fragmentų, lipdinių konservavimo, restauravimo darbus, šalia Daukanto aikštės iškilusių DeReusų rūmų fasadų restauravimą Vilniuje.
Ataskaitoje itin akcentuoti pasiekimai vadovaujant tarptautinei kultūros paveldo darbo grupei „ES ir Kultūros paveldas“ bei organizuojant tarptautinę konferenciją „Kultūros paveldas ir ES strategija „Europa 2020“ – siekiant integruoto požiūrio“. Kaip nurodo Departamento direktorė Diana Varnaitė, šis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai darbotvarkės renginys „buvo nemenkasindėlisformuojant Europos lygmens kultūros paveldo politikos strategijąbei siekiant pabrėžti kultūros paveldo sąveiką ir ryšį su kitomis ES politikos sferomis. Manau, kad tai itin svarbu, nes ilgai dominavęs požiūris, jog kultūros paveldo apsauga yra atskira ir gan siaura sritis, kuria turėtų rūpintis išimtinai jos specialistai, nėra vaisingas. Tam kad galėtų pateisinti visuomenės lūkesčius paveldosaugininkai privalobendradarbiauti su kitų sektorių – aplinkosaugos, žemės ūkio, socialinės apsaugos, mokslo, švietimo ir kt. – atstovais“.
