
Taigi šiandien aš taip ir pasielgsiu. pasikabinęs ant kaklo tarsi patį taikingiausią ginklą – fotoaparatą, ištikimą tiesai ir laisvei ir suteiksiu Jam po keletą lentvarietiškų sakinių.
Pradžiai sutirštinsiu spalvas tam, kad geriau įsijaustumėte (nuotraukoms suteiksiu tarsi gyvą žodį). Taigi, ką pasakytų grafas Vladislovas Tiškevičius, atėjęs prie savo rūmų šia vis dar išlikusia Tujų alėja iš tos pusės, kur buvo gražiai tuomet gyvenančių jo kumečių gyvenamieji namai?







![Reido pradžioje užsiminiau apie kritiką, politine kalba tariant, socialinę tiesą darbininko, mažažemio valstiečio ir nustekento regiono inteligento vardan. Literatūroje tai vadinama epigramomis. Štai: „Kreipėsi melas į apgaulę: tuokimės ir auginkime kiaulę. / Neskers jos daugėjantys tinginiai, / Kur veikia protelis, / Drebės lašiniai. / ‘Padarom kiaulę ant ešafoto,‘ – pasiūlė apgaulė, nebijanti grotų. / Ir kiaulė nuėjo degla ir mana / Tarytumei tvarto pagonių daina. / Miestas kaleno protezų dantim, / Keletas durnių galvojo širdim. / Rūmuos didikai maitojo vištieną / Ir ožkos be radiacijos pieną [...]](http://www.klevualeja.lt/wp-content/uploads/2014/04/DSCF7466-1024x768.jpg)
„Kreipėsi melas į apgaulę: tuokimės ir auginkime kiaulę. / Neskers jos daugėjantys tinginiai, / Kur veikia protelis, / Drebės lašiniai. / ‘Padarom kiaulę ant ešafoto,‘ – pasiūlė apgaulė, nebijanti grotų. / Ir kiaulė nuėjo degla ir mana / Tarytumei tvarto pagonių daina. / Miestas kaleno protezų dantim, / Keletas durnių galvojo širdim. / Rūmuos didikai maitojo vištieną / Ir ožkos be radiacijos pieną […]









