Dobilas Kirvelis. Apie karą ne-karą Ukrainoje

Ukrainoje vykstančio karo ne-karo – specialiosios operacijos – veiksmų žemėlapis

Manau, kad kiekvienas trakietis, ir net kiekvienas Lietuvos pilietis jau trečią mėnesį, pradedant vasario 24-ąja, įdėmiai seka įvykius Ukrainoje – karą, kurį Ukrainos užpuolikas – Rusijos Federacijos vadovybė uždraudė vadinti karu – baudžiamuoju įstatymu privaloma jį vadint ne-karu, bet specialiąja operacija.

Keistokai skamba – nevadinti karu tokius įvykius, kai žūsta žmonės – sproginėjant bomboms, minoms, raketoms, šaudant patrankoms, kalašnikovams ir kulkosvaidžiams. Kai šimtatūkstantinės, ilgą laiką buvusios broliškos kaimynės – Rusijos armijos, atgabentos net iš tolimojo Sibiro, su daugybe tankų, šarvuočių, remiamos aviacija, įsikūrę kitos broliškos kaimynės – Baltarusijos teritorijoje, ir šaudydamos net civilius (kad jų nesutiko su gėlėmis), patraukė į Ukrainos sostinę – Kijevą.

Jų idėjinis vadas – Rusijos fiureris Vladimir‘as Vladimirovič‘ius Putin‘as jiems nurodęs per 2 dienas, jau vasario 26 d., būti pasiruošusiems – paėmus Kijevą – paradinėmis uniformomis pasidabinus Pergalės paradui Kreščiatiku (pagrindiniu Kijevo prospektu). Bet net ir kur kas silpnesnei Ukrainos armijai profesionaliai pasipriešinus, rusams Kijevo pasiekti nepavykus, buvo leista atsitraukti ir prieš išeinant iš šalies, Rusijos armijai duota valia kraštą nusiaubti – miestukus ir kaimus terorizuoti žudant, kankinant, šaudant civilius, sprogdinant ir deginant jų namus (žr. Buča, Irpinė, Borodianka, Makarovo ir kt.).

Šių barbariškų – Čingiz Chano laikų žiaurumo faktai šiandien jau pripažįstami daugybės Vakarų šalių ekspertų, juos matė ne tik Europos, bet ir Amerikos vadovai ir aukšti pareigūnai. Neabejotina – tai karo nusikaltimai, o kai kurie net gali būti pripažinti ukrainiečių tautos genocido reiškiniais. Nes ne vienas Rusijos vadovas, ypač kariškis, yra atvirai pareiškęs – ukrainiečių tautos nėra, yra tik „bandėrovcai“, kuriuos reikia išnaikinti, o kiti, save vadinantys ukrainiečiais, yra rusai. Jeigu jie nenori būti rusais – išvežti juos į Sibirą, o ten jau rusais jie taps neišvengiamai.

Bet Ukrainos armija Kijevą apgynė – išvijo Rusų armiją iš šiaurinės dalies atgal į Baltarusiją (žr. mėlynai 1 pav.). Šiandien vyksta atkaklios kovos Rytų ir ypač svarbios Pietų Ukrainos teritorijose. Rusija siekia įvairiausiomis politinės ir karinės jėgos provokacijomis Lugansko, Donecko ir Chersono kraštus „įteisinti“ kaip rusiškus – „tikromis“ Rusijos Federacijos sritimis, nes tik tada atsidarys tiesioginės transporto magistralės į Krymą bei Krymas iš Kachovkos gaus Dniepro vandenį.

Be to, dar yra ir pietinio karo siekis – Odesa. Pavykus paimti Mikolajevą, atsidarytų kelias į Odesą – Ukraina prarastų išėjimą į Juodąją jūrą. Pastebėtina, kad ukrainiečiams pavyko – iškeliavo rusų mylima „kryptimi“ svarbiausias Sevastopolio kreiseris-flagmanas simbolišku pavadinimu „Maskva“. Ar trys ukrainiečių raketos, ar kiti veiksniai padarė tai, kad gal net šimtai rusų jūros pėstininkų, besiruošiančių Odesos šturmui, žuvo. Šiandien visų neabejingų dėmesys – Mariupolis: civilių gyventojų, kuriems gresia ar net ir jau vyksta Bučiškas teroras, jų gelbėjimas. O be to Mariupolio metalurgijos kombinato 11 km2 įsitvirtinę kariškiai-savanoriai – kažkuo panašūs į mūsų „Geležinį vilką“ – „Azoviečiai“, šimtas kitas kovotojų, ir dar besislepiančių pas juos civilių, jau du mėnesiai apsupti, beveik be vilties būti išlaisvintiems – sėkmingai kovoja ir nesutinka pasiduoti…

Dabar šiandien vykstantis ne-karas Ukrainoje, manyčiau, jau galima pavadinti prasidėjusiu Trečiuoju pasauliniu karu. Ukrainiečius remia ne tik Europos ir JAV, Kanados savanoriai, bet ir valstybiniu mastu šios valstybės Ukrainai tiekia modernius gink­lus. Ukrainiečių krauju Vakarų pasaulis bando apsiginti nuo Rusijos fašizmo. Visa tai ypač gerai suprantame mes – Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija. Nes, jeigu Ukraina kris – kitas žingsnis bus Moldova (Pridnestrovės rusų daliniai laukia…), o po to mes – Lietuva – šalia Karaliaučiaus (Kaliningrado) čia pat yra Klaipėda, pašonėje Suvalkų koridorius, neturintis nė 100 km. Be to, Putinui reikia erdvės ne tik prie Baltijos. Jo „drąsūs“ Rusijos politikieriai nesivaržo pareikšti – Rusija bus nuo Vladivostoko iki Lisabonos…Toks šiandien yra rusiškasis – alternatyvus vakarietiškam Europos strateginiam mokslo-technologijų pasaulio demokratinės raidos globalizacijos projekto alternatyvus visapasaulinis „rusiškas globalizacijos“ planas.

Visa tai stebi kolosas – Kinija ir svarsto, kuriuo keliu pasukti – demokratiniu Europos ar cent­ristiniu Rusijos!? Kartu su jais stebėtojais yra ir Indija, ir Arabų šalys, ir dar yra prijaučiančių…

Ar pavirs Ukrainos ne-karas Trečiuoju pasauliniu karu?

Šiandien Ukrainai būtina laimėti – ji saugo ir mus. Slava Ukraini!

Prof. dr. Dobilas KIRVELIS

Šaltinis – www.traku-zeme.lt