Užmarštin nugrimzdusi Lentvario vielos ir vinių fabriko istorija

Vinių fabriko pastatas 2013 m. Vaizdas iš pietinės pusės. Mildos Bugailiškytės nuotr. Iš Kultūros vertybių registro

Lentvario vielos ir vinių fabriko pastatui šiemet sukanka gražus jubiliejus – 150 metų. Įstabu, kad ne kartą savo paskirtį keitęs, daugybę įvairių istorinių aplinkybių atlaikęs pastatas vis dar išdidžiai stovi. O jo sienos išties byloja unikalią istoriją.

Vielos ir vinių fabriką Lentvaryje 1870 m. (kai kuriuose šaltiniuose nurodomi 1869 m.) pastatė pirmasis dvaro ponas Juozapas Tiškevičius. Tai neabejotinai buvo viena didžiausių grafo investicijų. Šalia fabriko stovėjo mediniai namai, kuriuose gyveno darbuotojai ir administracija. Čia dirbo mašinistai, staliai, šaltkalviai ir kiti amatininkai bei jų padėjėjai. Nebereikėjo nė žadintuvų ir laikrodžių: juos pakeitė fabriko sirena, signalizavusi darbo pradžią ir pabaigą, valgymo pertraukų valandas [2].

1892 m. Vielos ir vinių fabrike ėmė veikti ir priešgaisrinė tarnyba. Fabrike buvo įrankiai, reikalingi ugniai gesinti, o dalis personalo buvo apmokyta, kaip tinkamai jais naudotis. Fabriko gaisrinė dėl didelio kiekio geros įrangos ir šiam tikslui apmokytų žmonių skaičiaus pralenkė Trakų seniūniją, kuri tuo metu turėjo tik vieną gaisrininką [2].

Vėliau fabrikas, siekiant pritraukti lėšų, kurias būtų galima investuoti į kitas sritis, buvo išnuomotas Brolių Frumkinų draugijai. Bet Tiškevičiai ir toliau buvo neatsiejama jo dalis. Ypač Steponas Tiškevičius – grafo Vladislovo sūnus, išradėjas. Šiame fabrike Steponas stebėjo visus procesus, taip mokydamasis. O padedamas mechaniko ir šaltkalvio Bekerio net pagamino pirmųjų išradimų prototipus, kurie patentuoti 1911 m. [2]. Apie tai galima išsamiau paskaityti čia: http://www.klevualeja.lt/2019/02/05/dakaro-raliui-prauzus-lentvario-lenktyninkas-ir-automobilio-kurejas/.

Privačioje kolekcijoje yra išlikusi Vielos ir vinių fabriko 1930 m. rugsėjo 19 d. sąskaita, iš kurios aiškios keletas reikšmingų detalių. Vienai įmonei parduoti 52 kg kaitintos vielos. Vieno kilogramo kaina – 88 grašiai. Taip pat taikytas 11 grašių fiksuotas mokestis. Tuo metu pasaulyje pagreitį įgavo Didžioji depresija, Lietuvą pasiekusi 1930 m. pabaigoje. Pirmiausia nukentėjo žemės ūkis, vėliau – ir pramonė [1]. Galima teigti, kad to meto situacijoje vielos kaina buvo sąlyginai nedidelė, bet tai buvo laikotarpis, kai visų produktų kainos kito akimirksniu, todėl sunku numanyti, kiek sąskaitoje nurodyta kaina buvo stabili.

Yra išlikęs Prano Vitkausko liudijimas, kaip 1946 m. Lentvario vielos ir vinių fabrike pradėjo dirbti jo tėvas. Nors iki fabriko uždarymo buvo likę nedaug laiko, į tuomet dar vaiko atmintį įsirėžė fabriko sirenos, skelbiančios apie darbo pradžią ir pietų pertrauką – tos pačios, kurios dar grafo Tiškevičiaus buvo sumanytos [4].

Vinių fabriko pastatas 2013 m. Vaizdas iš vakarinės pusės. Mildos Bugailiškytės nuotr. Iš Kultūros vertybių registro

Pasikeitus politinėms aplinkybėms, vielos ir vinių fabrikas 1949 m. pertvarkytas į santechnikos dirbinių gamyklą „Kaitra“, greitai išaugusią į gana didelę metalo apdirbimo ir metalinių vonių liejimo gamyklą. Panašu, kad karščio čia tikrai netrūko: darbininkai dirbo didelėje kaitroje, suodžiuose, itin kenksmingomis sąlygomis. Vis dėlto tai buvo stabili darbo vieta, o gamyklai nuolat pirmaujant pagal gamybos apimtis jos darbuotojai ir skatinti premijomis. 2014 m. sausio 16 d. UAB „Kaitra“ buvo išregistruota [3].

Po Antrojo pasaulinio karo apgriuvęs pastatas buvo kiek perstatytas ir šiuo metu jį sudaro 2 stačiakampio formos aukštai su rūsiu ir pastoge. 2011 m. inicijuota šį pastatą paskelbti Valstybės saugomu, tačiau procesas iki šiol nebaigtas. Šiuo metu jis įeina į Lentvario sodybos kompleksą.

Šaltiniai ir literatūra:

  1. Keršienė, Reda. Didžioji depresija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Didzioji-depresija-64892
  2. Narkovič, Liliana. Lentvario Tiškevičiai, rankraštis. Iš lenkų k. vertė Jolita Karčevska-Rus, 2018.
  3. Petkūnas, Kęstutis. Duris į „Kaitros“ gamyklos praeitį pravėrus. Klevų alėja, 2014, vasario 28. Prieiga per internetą: http://www.klevualeja.lt/2014/02/28/duris-i-kaitros-gamyklos-praeiti-praverus/
  4. Vitkauskas, Pranas; Počepavičius-Davydonis, Jonas. Tolimas Lentvario veidas… Klevų alėja, 2019, balandžio 10. Prieiga per internetą: http://www.klevualeja.lt/2019/04/10/tolimas-lentvario-veidas/#more-14509

 

Giedrė PETREIKIENĖ, Vilnius

Naujienos iš interneto