DU LENTVARIETIŠKAI PABALNOTI RITMAI

SAM_5127

1.

 

Bent vieną  atminimą išsitraukęs iš piktos būties,

Visus dėl  keisto būdo kryžium atsiprašęs,

Saulėlydy ieškosiu meilės ir vilties,

Apie kurias žurnalai sunaikinti  rašė…

 

Pirmoji-sielos-kūno-švaruma.

Kitų nepamenu,koks buvo ryšio stilius.

Tik nuodėmės  begėdės  kaltina mane,

Kai stoviu  prie altoriaus be plaukų ir žilas…

 

Ten paskaičiuoju savo nerimtumą.

Išėjęs iš bažnyčios Lentvario nebeužtraukiu dūmo.

Seniai netinka  nuodas skystis baltas.

Šventoriuj nustatysiu,kiek esu JUMS kaltas…

Dėl  miesto

Neparašėt  ašarų soneto,

Kai aš ieškojau darbininko laimės žiedo?

2017 05 07

 

2.

 

Ir žodis tapo kūnu,

Tarp mūsų gyvena.

Bet,sako, dangaus perkūnas

Neturi  gerumo seno.

 

Eilėrašti tokis

vienas.

Vinco Kudirkos markė.

O ir Maironio plienas

Retkarčiais lūpose verkia.

 

Nėris Salomėja

lakštingala

Socializmo nudėta.

Šiandien, sako, netinka

Visai

Kraštui  poetas?

O jis nesąs  beždžionė,

O tokis

Tokis

Žmogelis,

Galvos Lentvario žmonės,

Jūsų visas „stogelis“.

 

Kai šimtas neteisybių,

O tiesa-pelenė,

Jam akys angelu žiba

Velnių į sumautą meną.

 

2013 07 06

 

Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS