Ramūnas Karbauskis: Lietuvą kuria ne Trečiokas ar opozicija, o žmonės

karbauskisVyriausybė skęsta skandaluose, prarasdama visuomenės pasitikėjimą. Tačiau ir opozicijai reikia nepamiršti, kad politikai turi tarnauti žmonėms, o Lietuvą kuriame visi mes kartu.

Kalbant apie pastaruosius skandalus, mano bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pozicija yra labai aiški  – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas turi trauktis. Premjeras Algirdas Butkevičius privalo imtis iniciatyvos. Žmonių interesą ginantis Vyriausybės vadovas negali leisti, kad ministrų kabinete būtų susikompromitavusių, neprofesionalių asmenų.

Nesu teisininkas, tegu ministro pokalbių turinį vertina šios srities profesionalai. Tačiau valdžios skandalų istorijose pasigendu vieno esminio klausimo – o kur žmonių interesas? Socialdemokratai savo rinkimų kampanijose teigia, kad „svarbiausia žmogus“, tačiau vėliau tai pamiršta. Akivaizdu, kad niekam visuomenėje, išskyrus kelis įtakingus asmenis, skandale minimo Vyriausybės nutarimo nereikėjo.

Atrodytų, tai supranta ir opozicija. Tačiau, kai kurie opozicijos atstovų vieši pareiškimai rodo vertybinį susipainiojimą. Pavyzdžiui, užuot kalbėję apie tai, kokie yra svarbiausi visuomenės skauduliai, stebisi – kodėl per kovo 11 d. žmonės važiavo apsipirkti į kaimyninę šalį, gal jie nemyli Lietuvos.

Nesuprantu tokio vertinimo. Juk ne žmonės kalti, kad jie laisvą dieną turi paskirti tam, kad aprūpintų savo šeimas svarbiausiais maisto produktais. Juk ir emigruojama dėl tų pačių priežasčių – socialinės atskirties, nedarbo, aplinkos beviltiškumo, prie kurių smarkiai prisideda ir alkoholizmo problemos. Politikų tarpusavio vaidijimasis šių problemų nesprendžia, greičiau atvirkščiai, tik gilina.

Kol valdantieji ir opozicija šią kadenciją aiškinosi santykius, siekėme Lietuvą kurti darbais. O dideli darbai prasideda nuo mažų. Štai Naisių miestelyje sugebėjome išspręsti alkoholizmo problemas, žengėme į priekį mažindami socialinę atskirtį. Tai nebūtų įmanoma be žmonių, su kuriais kovo 11 d. Naisiuose iškėlėme dviejų šimtų metrų trispalvę, paramos ir tikėjimo.

Kitas pavyzdys, kaip politikai nutolsta nuo žmonių – švietimo sektorius. Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė į mokytojus atkreipė dėmesį tik tada, kai pastarieji streikavo. Tačiau sprendimas skirti papildomų lėšų yra laikinas ir panašus į ministrės gelbėjimąsi. Didžiulės problemos išlieka: dėl ydingos mokinio krepšelio sistemos regionuose uždarinėjamos mokyklos, vaikų ugdymui neskiriama pakankamai dėmesio.

Jau keleri metai, kaip su fondu „Švieskime vaikus“, kurį įkūrėme kartu su dainininku Andriumi Mamontovu, važinėjame po Lietuvą. Užsiimame tuo, ko nesugeba padaryti didžiulius resursus turinti ministerija ir tai darome sėkmingai – leidžiame knygas vaikams, skatiname vaikams rašančius žmones. Vien per pastaruosius du metus išleidome šimtus tūkstančių vaikiškų knygų ir jas padovanojome visoms Lietuvos mokykloms, vaikų darželiams, bibliotekoms…

Žinodamas iš praktikos, kad nuoširdžiai dirbant tikrai įmanoma sukurti geresnę Lietuvą, nepateisinu dabartinės politinės situacijos šalyje. Atrodo, kad valdžia tiesiog bando išvengti skandalų, o opozicija per daug susirūpinusi savo įvaizdžiu. Ignoruojamos svarbios, Lietuvos žmonėms labai gerai žinomos problemos.

Tačiau esu įsitikinęs, kad Lietuva esame ir ją kuriame kiekvienas iš mūsų. Itin svarbu tikėti ir veikti – tada nėra neįmanomų dalykų. O politikai negali pamiršti, kad yra išrinkti žmonių ir, visų pirma, tarnauja jiems.

Ramūnas KARBAUSKIS