Karšta. Automobilio salone plius 48 laipsniai pagal celsijų. Reide tenka šluostytis prakaitą. Nesaugu ir nesveika, nes per Lentvarį pagal eismo taisykles riedėsi tik 50 km/val., o tai vis dėlto greitis, reikalaujantis dėmesio. Nematai ir nepastebi. Taigopi – ant dviračio, deguonies neryjančio lyg keturių ratų vidaus degimo slibinas! Ir dėl sveikatos – aišku ir bet kuriam Lentvario šnarančiam grafų kalba klevui.
Važiuoju. Sustoju prie vadinamo Bevardžio ežero. Po jo valymo. Žodis, Jums foto akys, vardan paprastų lentvariečių ir ypač miesto tremtinių. Sekundė. Ir nuotrauka gyva, bet nesakanti, kaip teisingai išvadinti tąją vandens vietą, kur, be kita ko, jos krūmynuose gegužę lakštingalos ruošia poravimosi romantiškus koncertus? Gal „Trakų žemės“ skaitytojai padės? Kol kas nuotrauka nedrąsiai teigia, jog tai nei velnias, anei gegutė.
Žilos širdies sopulys senu magnetu traukia šimtus sykių aprašytas ir pamylėtas miesto bažnyčios mecenato grafo Vladislovo Tiškevičiaus dvaras ir ypačiausiai įžymaus prancūzo Andrė sukurtas parkas, sulaukęs miesto jaunimo organizacijos „Lentvario parko renesansas“ , kuriai vadovauja Povilas Plukas, dėmesio. Bet pradžiai – grafo arklidė, kur dabarties Respublikos laikais vykdavo tarptautiniai džiazo festivaliai. Ir šalia sandėlys grūdams ar dar kitam ūkiškam poreikiui. Nieko sau statinys. Tarsi Trakų pilies fragmentas! Miršta čia raudonomis plytomis sudėta miesto istorija. Tiktop ne jos didenybė atmintis!
Foto, regis, mėlynos akys, aukštaitiškai rūstėjo. Antai grafo rūmai vandalų ištaškytais langais, kur viduje pasirodo žiurkės, o naktimis vaidenasi benamiai. Va, tarp kitų panašių, Andrė parko prūdas, totališkai apaugęs žalėsiais. O visa aplinka – džiunglės, kur tądien gyvą organizmą kirto dilgėlės it gyvatės.
Grįžtant be lyrinės nuotaikos į namų informacijos bazę, o ir dviračio garažą, tarsi visą tai laisvamaniškai apibrėžęs, Vytauto gatvėje kentėjo vienas iš daugelio miesto benamių ir bekilmių šunelių, nesibaidantis saulės mūgio. Kaipos mes madonos istorijos?
Dviratis ir fotoaparatas, o ir jo vairuotojas bei globotojas Jonas POČEPAVIČIUS išvadų absoliuto -neduokdie! – nepadarė, kad Lentvaryje daug blogio. Ir nieko gero. Tai netiesa. Bet apie tai kitąsyk, aišku, gerbiamais bičiuliais-dviračiu ir fotoaparatu. Na, ir šiek tiek kronikos ar metrikos raidele!
Jonas POČEPAVIČIUS
