Klevų alėja, ISSN 2424-5429

Kai veda smalsumas ir pakili dvasia…

Kunigo A. Toliato meilė Dievui neužgožia meilės žmogui. Jis – tikras dvasinis mokytojas, švelniai, atsakingai, su begaline kantrybe ir užsidegimu vedantis savo aveles į Aukščiausiojo išmintį. Jo pamokslai – tai kassavaitinė akistata su savo sąžine, raktas į širdį ir dar vienas laiptelis į pasaulio ir Dievo pažinimą. Iš jo pamokslų visam gyvenimui išmokau, kad geriausia daugyba yra dalyba.

Šiais aktorės Adrijos Čepaitės žodžiais buvo pradėtas susitikimas Lentvario bibliotekoje su kunigu, vyriausiuoju Lietuvos policijos kapelionu, rašytoju ir straipsnių autoriumi Algirdu Toliatu. Susirinko pilnutėlė salė žmonių, tarp kurių buvo ne tik lentvariečiai, bet ir kunigo sekėjai iš sostinės ir aplinkinių miestelių. Kunigas Algirdas susitikimo pradžioje visus susirinkusius nustebino pasakodamas, kad į kunigystę jį atvedė smalsumas. Kuomet jis mokėsi vidurinėje mokykloje, turėjo jauną tikybos mokytoją, kurią labai mėgo paprovokuoti įvairiais religiniais klausimais. O kai visi klausimai išseko, likimas nuvedė jį į atvirų durų dienas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Taip jis 2007 m. buvo įšventintas į kunigus. Po to studijavo Italijoje, kur 2012 m. gavo dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas kunigu. O nuo 2013 m. eina Lietuvos policijos vyriausiojo kapeliono pareigas. Kunigas Algirdas vakaro metu susirinkusiesiems pasakojo apie savo kelią į Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią; apie tai, kaip žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Ramintojos bažnyčia nebuvo kunigo meilė iš pirmo žvilgsnio, bet kuomet reikėjo savo augančiai bendruomenei rasti naujus namus, Dievas atvedė būtent čia. Pasirodo, ši bažnyčia savo šeimininko laukė apie 200 metų ir 2018 m. vėl visiems atvėrė duris. Susitikimo metu kunigas Algirdas labai aiškiai papasakojo, kad bažnyčia tai nėra tik vieta, kur susirenka tikintieji melstis ar išpažinti savo nuodėmių. Bažnyčia visų pirma yra žmonės, kurie į ją ateina. O šiais laikais tai nėra vien maldos namai. Šių laikų bažnyčia yra bendruomeniškumo ir džiaugsmo namai, kur galima bendrauti, juoktis, giedoti ar tiesiog išgerti arbatos, susitikti su bendraminčiais ar pabėgti nuo dienos darbų.

Renginio metu žmonės kunigui Algirdui uždavinėjo įvairius juos dominančius klausimus: apie jo kelią į knygų rašymo pasaulį, apie tai, kokias knygas mėgsta skaityti. Klausė, kaip šių laikų nuolat skubančiam žmogui neperdegti. Smalsavo, koks kunigas Algirdas būna užvėręs bažnyčios duris. Kaip mėgsta leisti laisvalaikį ir ar apskritai jį turi… Susitikimui einant į pabaigą vakaro vedėja paklausė, ko kunigas Algirdas norėtų palinkėti sau…Šiek tiek susimąstęs netrukus atsakė, kad ir sau, ir visiems susirinkusiems norėtų palinkėti į visus žvelgti Šventosios Dvasios mylinčiu žvilgsniu.

Pasibaigus vakarui visi norintys galėjo įsigyti kunigo Algirdo knygą „Tikra tik viltis“, kurioje jis mielai pasirašė. O prieš atsisveikinant iki kito karto, bibliotekos vedėjos prašymu, pašventino biblioteką bei palinkėjo ir toliau skleisti šviesą.

Kristina SERAPINIENĖ, Lentvaris