Klevų alėja, ISSN 2424-5429

Kokie jodo šaltiniai tinka propaguojantiems augalinę mitybą?

Jodas yra vienas aktualiausių mineralų lietuviams, kuriuos būtina gauti iš savo kasdienės mitybos. Nors teigiama, kad vis labiau pereinant prie augalinės mitybos, gali sumažėti ir su maistu gaunamo jodo kiekis, jodo gauti su maistu yra labai nesudėtinga visiems – net ir veganams. Taip tvirtina veganinę mitybą propaguojanti kultūristė Deimantė Šiaulytė.

Populiariausias šaltinis – joduota druska

„Laikoma, kad daugiausia jodo turinčiais šaltiniais yra jūros gėrybės, žuvys, karvės pienas, jogurtas, tačiau reikia nepamiršti, kad populiariausias ir geriausias jodo šaltinis yra joduota druska. Norint gauti reikiamos 150 mcg RDI paros normos jodo užtenka šios druskos kasdien suvartoti šiek tiek daugiau nei pusę šaukštelio. Tai yra vienas populiariausių būdų norint apsisaugant nuo jodo trūkumo bei ypač geras jodo šaltinis žmonėms, kurie laikosi augalinės mitybos ar tiesiog nevalgo daug žuvies ar pieno produktų“, – sako D. Šiaulytė, dėl sportinės karjeros griežtai prižiūrinti savo mitybą ir sveikatą.

Ji primena, kad gaminant maistą joduotą druską reikia nepamiršti įberti pabaigoje, kad būtų išsaugota kuo daugiau jodo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat nurodo, kad joduotą druską patariama pirkti mažomis pakuotėmis, nes jodas yra lakus ir greitai išgaruoja, ypač laikant atviroje pakuotėje ar netoli kaitros.

Daug jodo – ir jūros dumbliuose 

Sportininkė sako, kad yra ir kitų produktų, padedančių papildyti jodo resursus organizme ir tinkamų propaguojantiems augalinę mitybą. „Iš tiesų, niekas nepralenks jūros dumblių. Jų rūšių yra daugybė, tik jodo kiekis jose skiriasi. Bene daugiausia jodo turi nori dumbliai, kombu dumbliai, kelp dumbliai. Taip pat jodo turi slyvos, pupelės, grikiai, špinatai, morkos, įvairūs vaisiai, grūdai bei daržovės. Nors jodo kiekiai žymiai mažesni, valgant įvairius produktus tikrai įmanoma gauti pakankamą jodo kiekį, kaip ir kitų naudingų mikroelementų“, – pastebi D. Šiaulytė.

Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad moksliniai tyrimai rodo, jog jodo pasisavinimą iš maisto gali slopinti nitratai ir tokios cheminės medžiagos kaip tiocianatas, todėl tai gali apsunkinti jodo atsargų papildymą.

Jodo galima gauti ir su vandeniu 

Dar vienas natūralaus jodo šaltinis, tinkamas daugeliui, yra natūralus mineralinis vanduo „Uniqa“. „Šis natūralus mineralinis vanduo yra natūralaus jodo šaltinis, be to turi  kalcio, magnio, natrio bei kitų organizmui naudingų mineralų. Mineralinį vandenį verta įtraukti į kasdienį racioną, nes tai paprastas būdas gauti natūralių mineralinių medžiagų“, – sako „Uniqa“ prekės ženklo vadovė Erika Šaltytė.

Pasak jos, priklausomai nuo tikslų ir sveikatos, renkantis natūralų mineralinį vandenį reikia atkreipti dėmesį į mineralizacijos stiprumą ir cheminę sudėtį. Reikėtų turėti omeny, kad nuo mineralizacijos kiekio priklauso tai, kiek atitinkamo vandens rekomenduojama suvartoti kas dieną.

„Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio svarbu gauti kasdien. Jis padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, normalią energijos apykaitą, normalią nervų sistemos veiklą, normalią odos būklę, normalią skydliaukės hormonų gamybą ir normalią skydliaukės veiklą“, – sako E. Šaltytė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą yra įtraukusi į jodo deficitu pasižyminčių šalių sąrašą. Jodo trūkumas gresia trečdaliui planetos gyventojų, o ypač tose vietovėse, kurių dirvožemyje yra nedidelis jodo kiekis, įskaitant Europos šalis. Tuo pačiu PSO jodo trūkumą organizme yra įvardijusi kaip vieną svarbiausių mitybos veiksnių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai. Jodo trūkumas gali sukelti skydliaukės padidėjimą, psichikos sutrikimus. Ypač jodo stygiaus turėtų vengti besilaukiančios moterys. Daugeliui suaugusiųjų rekomenduojama jodo paros norma (RDI) yra 150 mikrogramų per dieną, nėščioms ar žindančioms moterims – didesnis kiekis.

Siūlo išbandyti receptų 

D. Šiaulytė, mėgstanti atrasti įdomius augalinius patiekalus ir jais besidalinanti instagramo paskyroje „Sportuojantys veganai“, siūlo išbandyti kelis receptus. Šiuos patiekalus ji būtinai pagardina joduota druska.

Tofu „kiaušinienė“

 Reikės:

– 100 g tofu bazil

– 100 g pievagrybių

– 50 g svogūno

– 1 skiltelė česnako

– 30 g augalinio pieno

– 10 g svogūno laiškų arba daugiau

– 2 v. š. maistinių mielių

– 1/2 a.š. rukytos paprikos

– 1/3 a.š. ciberžolės

– 1/3 a.š. joduotos druskos

– 1/4 a.š. pipirų

– 1/4 a.š. garstyčių miltelių

Paruošimas:

Įkaitiname keptuvę su aliejumi ir dedame svogūną, po kelių minučių česnaką ir pievagrybius. Pakepus ant silpnos ugnies sutrupiname tofu ir suberiame prieskonius. Viskam apkepus, sudedame svogūnų laiškus arba špinatus. Po 2-3 min. pilame augalinį pieną ir iškart maišome, kol susigers. Skanaus!

Vaniliniai grikiai

Jų nereikia net virti. Skubantiems tikras atradimas!

Reikės:

– 50 g grikių dribsnių

– 10 g čija sėklų

– 20 g veganiško vanilinio proteino

– vanilinės stevijos lašelių (pagal kiekvieno skonį)

– cinamono

– žiupsnis joduotos druskos

– vandens arba augalinio pieno

Paruošimas: 

Pirma sumaišome sausus ingredientus, tada užpilame vandens arba augalinio pieno. Sumaišome, pasaldiname ir dedame į šaldytuvą nakčiai. Ryte išmaišome ir skanaus! Taip pat galima pašildyti, praturtinti uogomis ir riešutų sviestu.