Laumė – viena svarbiausių ir ryškiausių lietuvių mitologinių būtybių, dangaus ir žemės deivė, aktyviai dalyvaujanti žmogaus gyvenime. Ji galinti padėti, apdovanoti, bet ir nubausti, pakeisti žmogaus lemtį. Todėl, norėdami su laumėmis gyventi santaikoje, žmonės kas rudenį nešdavo ir skandindavo vandenin po ryšulėlį visokių javų tose vietose, kur laumės skalbdavusios. Jos už tai atsidėkodavusios įvairiomis dovanomis: juostomis, pirštinėmis, audeklų ritiniais ir kitais buitį palengvinančiais daiktais.
Artėjant rudens lygiadieniui Neries krantinėje praeivius pasitiks laumės ir jų dovanos, kurios, renginiui prasidėjus, atskleis žmonių ir laumių santykius, tikėjimus, vertybes. Šventės metu krantinėje nusidrieks muzikinių kompozicijų lydimi ugnies raštai, vaizdo projekcijos ir šiuolaikinis šokis, susipinsiantys į misterišką vyksmą.