Istorikai daug kur cituoja Vokiečių ordino diplomato Vygando (Wigand) Marburgiečio, kryžiuočių magistro Konrado Valenrodo laikais gyvenusio Prūsuose, 1394 m. rimuotomis eilėmis aprašytą Barjerburgo pilies (šiandien tai Šakių rajone esantys Plokščiai, tarp Raudonės ir Vėliuonos, priešingame Nemuno krante) apgultį. Pasakojama, kaip kovos metu kryžiuotis Tilmanas Sunpachietis (de Sunpach) ietimi mirtinai sužeidė „Trakų karalių“ (regem de Tracken). Lenkų istorikas Janas Dlugošas ir dar kiti istorikai bandė aiškinti, kad taip tada, t. y. 1337 m. žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas.
Istorija neabejotinai rodo, kad Gediminas 1337 m. birželio 15 d. su stipria kariuomene puolė kryžiuočių Bajerburgo pilį, bet po 22 apgulties dienų buvo priverstas atsitraukti. Bajerburgo apgulties metu žuvo Trakų kunigaikštis, bet jo vardas taip ir lieka nežinomas. Naujuoju Trakų kunigaikščiu kaip tik po to tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Kęstutis (valdė nuo 1337 iki 1382 m.). Gedimino mirtis šiandien tiksliai žinoma – mirė (manoma, kad nunuodytas) po 4-erių metų, 1341 m. paskutinę savaitę.
Tai kas buvo tas žuvęs Trakų kunigaikštis iki Kęstučio valdymo?
Sutinkami pasakojimai, kad tai buvo vyriausias Gedimino sūnus iš pirmosios santuokos, vardu Vytautas (pirmasis), ir kad kai Kęstučiui 1350 m. gimė sūnus, pagerbiant žuvusiojo atminimą, naujagimį pavadino irgi Vytautu, kuris ir tapo Vytautu Didžiuoju. Bet kai 2020 m. lapkričio 13 d. laikraštis „Trakų žemė“ (Nr. 46 (1148)) atspausdino mano straipsnį „Senieji Trakai – tai tik tretieji Trakai“, atsakymas į šį klausimą tapo aiškesnis. Iki Kęstučio Trakų kunigaikščiu galėjo būti kas nors iš kunigaikščio Traidenio palikuonių.
Kaip rodo tam tikri loginiai samprotavimai, Traideniui apie 1270-uosius pasukus politikos interesus nuo Latvijos Dauguvos į Mozūrus ir Naugarduką, jo karinėms kelionėms iš Kernavės turėjo prireikti šalia Trakų ežero, ant šiandieninio Bernardinų kalno pasistatyti tarpinę bazinę pilaitę. Tam jis ar net jo brolis Sirputis (kai kur sūnus) perkėlė Musninkų krašto – Trakų, Astikų, Viršulių, Bartkuškių, Viršuliškių (gal net ir buvusių Viršuliškių prie Vilniaus) kaimelių – jiems pavaldžius žmones, pilaitės ant aukšto didelio ežero Salos kalno statybai bei jos aptarnavimui. Po kurio laiko čia apsigyvenę žmonės šią salą-kalną ir pavadino savo buvusio kaimo vardu – Trakais (pav. 1.). Manytina, kad šie Musios upės baseino kaimai yra kažkada tai buvusių Traidenio ir jo brolių valdų reliktai, tokiais pavadinimais išlikę iki mūsų laikų. Labai realu, kad ant Bernardinų kalno pilaitę pirmieji gausiausiai atvykę statybas pradėjo Musninkų trakiečiai, po to čia likę ir gyventi, vadindami šį kalną-salą, kaip ir savo buvusį kaimą prie Musninkų – Trakais. Taip šiandieninis Trakų Bernardinų kalnas tapo antraisiais Trakais[1].
Tenka atkreipti dėmesį, kad tada prieš maždaug 750 metų Trakų ežerų vandens lygis buvo bent 2 metrais aukštesnis, ir šiandieninį Trakų pusiasalį sudarė 4, o gal ir 5 salos. Bernardinų kalnas buvo atskira sala. Ir tai jau leidžia suprasti Vikipedijoje randamą užrašą: Kristinas Astikas, ištikimas Vytauto bajoras, Radvilų giminės pradininkas, gimė 1363 m. Trakų Salos pilyje. O gerai žinoma, kad tuo metu Kęstučio šeimyna ir 1350 m. gimęs Vytautas dar gyveno šiandien vadinamuose Senuosiuose Trakuose. Trakų Pusiasalio pilies statybą jie pradėjo tik apie 1370 metus.
Ieškant žuvusio Trakų kunigaikščio konkrečios asmenybės, pasidomėjus Traidenio ir jo giminės, kilusios nuo Musios upės baseino, istorija, šiandieninių Musninkų Kernavės apylinkių, iškyla Traidenietis, kuris XIV a. pradžioje galėjo būti Trakų kunigaikščiu ir būtų miręs apie 1337 m. Angliškoje Vikipedijoje ir Geni šaltiniuose akivaizdžiausiai tokiais požymiais matomas Viršila (Viršulis), gimęs, kaip ir Gedimino vaikai, apie 1300-uosius.
Ieškant gimininių ryšių tarp Viršilo, Sirpučio ir Kristino Astiko, yra žinoma viena – kad jie visi yra iš Traidenio giminės rato. Kristinas Astikas neabejotinai yra Traidenaitis, nes jo tėvas buvo Astikas iš Sirpučių giminės. O Sirputis istorijoje vadinamas Traidenio broliu ar net sūnumi, kuris kartu su kitais broliais kariavo Juodojoje Rusioje dėl Gardino ir Naugarduko su Haličo–Volynės kunigaikščiais. Iš pradžių Traidenis daug kariavo Latvijos teritorijoje su Livonijos ordinu – sėkmingai kontroliavo prekybą Dauguvos upe Dinaburgo tvirtovės karine jėga. Bet vėliau apie 1268 m. jo interesai pasisuko į pietus – į Mozūrija ir Naugarduką. Štai tada tikriausiai jis ir inicijuoja savo palikuonims keliones Naugarduko link, kitoje Neries pusėje, stato bazinę tarpinę pilaitę. Tam tiko dabartinių Trakų gan aukštos salos (dabar – Bernardinų) kalnas, kuris ir buvo pavadintas Trakais, nes pilaitę statė ir apgyvendino Trakų prie Musninkų esančio kaimo žmonės. Taip gimė antrieji Trakai, nes Tretieji – Senieji Trakai atsirado kur kas vėliau, po gerų 30–40 m., kai šalimais apie 1315–1316 m. čia atsirado Gediminas su šeimyna. Matyt, Gediminas su Traidenaičių pilies valdovu, kuriuo tuo metu galėjo būti Lizdeika, bendravo, nes pilaitės buvo čia pat, 3 km viena nuo kitos. Todėl Gediminas taip pat savo statomą pilaitę pilaitę pavadino Trakais. O gal net jie tada aptarė ir LDK sostinės Vilniuje tinkamumą…
Taigi, taip samprotaujant galima daryti išvadą, kad 1337 m. birželio mėn. per Bajerburgo pilies, prie Veliuonos, šturmo metu žuvęs Trakų kunigaikštis buvo iš Traidenio giminės – to meto Trakų Salos-kalno pilies (buvusios ant šiandieninių Trakų Bernardinų kalno) valdovas – Viršila (Viršulis). Angliškuose šaltiniuose jis rašomas kaip Virshpul, rusų – Войшелк/Виршило, lenkų – Wirspul/Wirszul, dar kitur Wirszul, nurodoma: gimęs apie 1310 m., o mirtis spėjama tarp 1335–1340 m., tėvas Lizdeika, gimęs apie 1280 m., Traidenio globotinis ar kunigaikštis (1281–1341), kurio žmona Vaidilutė.
Šaltiniuose randama minint Viršulio motiną – Sorijatą Butigeidaitę ir jo sūnų – Astiką Sirputį, gimusį apie 1310 m., o taip pat pastarojo sūnų – Vaišundą Astikaitį, kuris vėliau kartu su Vytautu Didžiuoju, visur besikrikštydamas, tapo Kristinu Astiku, gimusiu Trakų Salos pilyje apie 1363 m. Astikai-Sirputaičiai, tikriausiai buvo antrieji, atsikėlę vėliau Salos kalno pilaitės sustiprinimui, kurios virūnėje yra gan didelė plokščia lyguma, tinkama kaimeliui.
Idomi yra Lizdeikos kilmės legenda, kad jį dar kūdikį erelio lizde (prie Verkių) rado Lietuvos didysis kunigaikštis (tuo metu Traidenis) ir pasirūpino, lyg tai įsūnyjo, – pavedė jį Krivio globai. O šis iš jo išaugino Krivių Krivaitį – žymųjį Lizdeiką.
Labiau tikėtina kita mito versija, kad Traidenio kunigaikštiškas giminaitis Krivis suviliojo Vaidilutę, kuri privalėjusi būti „skaisti“ ir jie rado būdą kaip pasinaudojant „lizdu“, išsaugoti Vaidilutės garbę ir išauginti berniuką – Lizdeiką. Labai realu, kad tas Krivis gyveno Musninkų Trakuose, ir jų „moralės“ gelbėjimo dalis buvo jų perkėlimas ant šiandieninių Bernardinų kalno sutapo ir su Lizdeikos gyvenimu. Taip šis antrųjų Trakų kalnas galėjo būti pagoniškąja Trakų šventykla. O jau Gedimino laikais šių Trakų Krivis ir buvo Lizdeika. Pastarojo sūnus Viršulis, kaip Trakų kunigaikštis, medinę, Trakais vadinamą pilaitę, matyt, valdė suderintai su Gediminu ir todėl Viršulis kartu su savais Trakų vyrais lydėjo Gedimino kariuomenę į Barjerburgo apsiaustį.
Tokiu būdu Trakų kilmės pradžia yra labiau susieta su Traideniu, Sirpučiu, Lizdeika, Viršuliu ir Astikais. O Gediminaičiai – Gediminas, Kęstutis ir Vytautas buvo vėlesnieji – antrieji, kurie labiausiai Trakus išvystė ir išgarsino.
Prof. dr. Dobilas KIRVELIS, Trakai
___________________________
[1] Dobilas Kirvelis, „Trakai – Bernardinų kalnas“. [žiūrėta: 2021 m. kovo 9 d.] Prieiga per internetą: http://www.traku-zeme.lt/trakai-bernardinu-kalnas/.
