Klevų alėja, ISSN 2424-5429

Lilijos Valatkienės fotorefleksijų paroda „Mistiškas vanduo“

Trakų – kultūros sostinės 2020 – ambasadorės, menininkės Lilijos Valatkienės mišria technika atliktų kūrinių paroda „Mistiškas vanduo“ Lietuvos Respublikos Seime pristato šių metų kultūros sostinę ir jos kultūrinį potencialą.

Parodos atidarymas sausio 30 d. 13:00 val. Seimo II-ųjų rūmų antrojo aukšto parodinėje erdvėje.

Autorės foto refleksijose atsispindi mistiškas senosios sostinės vanduo ir su juo susijusios paslaptys.  Parodos globėjas – Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys.

Lilijos Valatkienės foto refleksijos iš parodos „Mistiškas vanduo“

Šiemet Trakams tapus Lietuvos kultūros sostine, profesionalūs menininkai jungsis į reikšmingą kultūrinį veiksmą, kuriuo bus išryškinta senosios sostinės kūrybinė galia ir pristatyta visai Lietuvai. Seime eksponuojama garsios žurnalistės, fotomenininkės, Trakų kultūros sostinės 2020 ambasadorės LILIJOS VALATKIENĖS paroda „Mistiškas vanduo“ atskleidžia tik mažą dalį to intriguojančio sumanymo, atveda žiūrovus prie paslapties, gaubiančios Galvės ežerą ir palieka ant kranto, ragindama žvilgtelėti į gelmes. Metaforų kalba skatina vaizduotę.

Kūrybine inspiracija menininkei tapo legendomis apipintas ežeras.  Ar žinote kodėl neužšąla Galvė?

Sena legenda byloja, kad ežeras ledu neapsitraukia kol negauna galvos. Įdomiausia yra tai, kad archeologai Galvės ežere atrado dvi akmenines žmogaus galvas. Spėjama, kad pagonybės laikais žmonės tikėdami, kad ežerui reikia aukų – žmonių galvų – bandė jį pergudrauti jam paaukodami akmenines galvas. Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomos tos dvi unikalios, analogų neturinčios akmeninės galvos, rastos 1923 m. Galvės ežere, prie Pirties salos.

Tad būkite atsargūs, prieš akis klastingas vasaris vasaros vardu pasivadinęs. Ežeras laukia savo aukos – galvos.

Lilija Valatkienė yra surengusi 23 asmenines paroda Lietuvoje ir užsienyje. Savo kūryboje ji naudoja platų raiškos spektrą – fotografijos, objekto, instaliacijos, foto tapybos ir savo autorinę techniką. Ženklų ir simbolių žymėjimas, įvairių objektų jungtys sukuria sudėtingas semantines prasmes. Keliuose šios parodos paveiksluose panaudoti skulptoriaus Juozo Lebednyko sukurti darbai.

 

„Mistiško vandens“ cikle toks kūrybinis pateikimas nėra abstrakčiai atsitiktinis. Sutvarkytas,  apibendrintas ir įprasmintas vaizdinio dėliojimas turi savo reikšmę, kurioje atsiskleidžia autorės pasirinkta tema.

 

Bitė Urbonė