Klevų alėja, ISSN 2424-5429

KONSTITUCINĖ LIETUVIŲ KALBOS GALIA

Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“).

Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio baltistai. Lietuvių vardų kilmė gali stulbinti, nes kai kuriems iš jų – tūkstančiai metų ir tai yra viso pasaulio kultūros lobynas. Nuo XIX a. senąsias kalbas, ypač sanskritą, tyrinėjantiems kalbininkams privalu mokytis lietuviškai.

Tikras stebuklas, kad karų, okupacijų ir aneksijų šimtmečiais mūsų protėviai išsaugojo šią be galo seną, gražią, savitą ir vienintelę mūsų savimonei bei saviraiškai tinkamą gimtąją lietuvių kalbą.

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje lietuvių kalba galų gale įgijo mūsų valstybės Pagrindinio įstatymo įteisintą konstitucinę galią: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ (14 straipsnis).

O dabartinio amžiaus pradžioje lietuvių kalba įgijo  tvirtą valstybinės kalbos statusą, kurį legitimavo Lietuvos Konstitucinis Teismas atskirąja nutartimi: „konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė“.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba: „valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suverenumo raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis.“

Konstitucinis Teismas patvirtino, kad Lietuvos piliečio pase asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, ir kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitiems įrašams skirtame skyriuje asmens vardą bei pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

        Mašininė kalba  – politinės barbarybės išraiška 

        „Zombiai atrieda, atidunda…“– klaikiu balsu rėkė Algirdas Kaušpėdas kultiniame „Anties“ koncerte. Ir tai tapo nepramanyta pranašyste: šių metų balandžio mėnesio pradžioje LR Seime buvo įregistruotas naujas įstatymo projektas Nr. XIIIP-535 dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, kurio 4 – jame  straipsnyje  sakoma:

       „LR piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles ( toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje (…)“.

       Vadinamosios ICAO taisyklės yra įprastai taikomos tarptautinėse oro linijose, spausdinant ir išduodant bilietus įvairių tautybių keleiviams. Todėl techninės bilieto paskirties perkėlimas į normatyvinę konstitucinio reguliavimo sritį yra ne tik idiotiškas siūlymas, iškreipiantis Pagrindinio valstybės įstatymo 14-jį straipsnį, nustatantį valstybės kalbinės sistemos pagrindus.

       Tai yra neregėto politinio įžūlumo bandymas, smūgiuojantis tiesiai į  LR Konstitucijos pamatus ir teisiškai saugomas lietuvių kalbos galias. Juk akivaizdu, kad valstybinę  lietuvių kalbą žiauriai niokotų prie jos fonetikos, rašybos ir morfologijos sistemos nepritaikytos ICAO – mašininės – zombių kalbos sudarkytų asmenvardžių  vartojimas.

       Būkime atviri – tai yra nacionalinę gėdą užtraukiantis įstatymo projektas ir neišvengiama politinė barbarybė, siekiant užmaskuota forma   inicijuoti lietuvių raidyno pakeitimus.

       Siūlomą ICAO technine specifikacija grindžiamą teisės aktą galime vadinti politiškai priešišku ir kryptingai parengtu lietuvių kalbos naikinimo dokumentu, nes per dirbtinį kalbai tapataus prigimtinio raidyno iškraipymą seka ir visos kitos  kalbinės bendruomenės deformacijos.

       Pilietinė atsakomybė

       Stulbina 70 – ties LR Seimo politikų, pasirašiusių įstatyminį ICAO  projekto kliedesį, savavališkas siekis vartalioti mūsų Konstituciją it karštą bulvę, žiūrint iš kurios pusės jau galima ją graužti. Tai nėra eilinė profanacija ar politinio neraštingumo apraiška, užtraukianti nacionalinę gėdą mūsų piliečiams kitų demokratinių valstybių akivaizdoje.

Nė viena pasaulio valstybė savo kalbos abėcėlės svetimomis raidėmis nedarko ir įstatymiškai

     draudžia tą daryti, nes autentiškų asmenvardžių, lygiai kaip ir vietovardžių, įvardijimas tiek pat

      svarbus kaip ir kalba. Asmenvardžiai, vietovardžiai, gatvėvardžiai yra rašomi ir gali būti rašomi

      tik  valstybine kalba !

      Tiesą sakant, per visą  pastarąjį istorinį šimtmetį lietuvių kalbai dar nebuvo kilęs toks

      didelis pavojus, kai šiandieniniai politikai siekia ją niokoti įstatymiškai.

     Politiškai žvelgiant, LR Seimas negali perimti iš Tautos tų įgaliojimų, kurie priklauso tik

       jai. Pakeisti Konstitucijos 14 straipsnį referendumo keliu gali tik pati Tauta, nes taip nustatyta

      Konstitucijoje, pagrindiniame mūsų valstybės įstatyme, turinčiame aukščiausią teisinę galią.

       Joje įtvirtinta demokratinė santvarka, valdžios institucijos, valdžių padalijimo principas ir

      visiems laikams įstatymiškai apibrėžiama: lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvos   kalba,

      įteisinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

      Konstitucinis valstybinės kalbos statusas įpareigoja dokumentus rašyti valstybine kalba.

      Konstitucinį teisingumą ir priežiūrą vykdo Konstitucinis Teismas, kurio išaiškinimai 2014–02–

      27 byloje Nr. 14/98 patvirtino pagrindinį principą – vardai ir pavardės Lietuvos piliečių asmens

     dokumentuose privalo būti rašomi valstybine kalba, siekiant konstitucinės nuostatos ją saugoti.

      Ir kas gi čia neaiškaus ?

      O iš tiesų, tai ir  neaišku, kas gi įvyko su 70 – ties LR Seimo politikų, pasirašiusių įstatyminį

      ICAO  projektą savigarba ir  asmenine  atsakomybe.

      Kiekvienas iš jų prisiekė gerbti ir vykdyti Konstituciją, o staiga – gūdus politinis nuosmukis,

      nes  bandoma savavališkai išplėšti tuos konstitucinius įgaliojimus, kurie priklauso tik Tautai.

      Seimo nariai visiškai nepaiso, kad, leisdami įstatymus ir kitus teisės aktus, jie negali

      Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas.

      Politiškai brukama mašininė zombių kalba – tai ne tik nepagarba Konstitucijai, Konstituciniam

     Teismui. Tai yra ypač kraupi teisinė savivalė, kelianti egzistencinį pavojų gimtajai kalbai ir

      valstybės valdymui.

      Tokie veiksmai vertintini kaip 70 – ties Seimo narių piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo

      nario įgaliojimais ir Seimo nario priesaikos sulaužymas. Lietuvos piliečių akivaizdoje vyksta

      neįtikėtina 70 – ties LR Seimo politikų valios metamorfozė, galimai panaši į  tą, kurią patyrė

      kafkiškas personažas Gregoras Zamza, kuris vieną ryt atsibudęs  suvokė, kad  yra pavirtęs

      baisingu vabalu.

      Taigi, jei mūsų politikai Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų nepaiso jau     dabar, jų  bus galima nepaisyti ir visais kitais atvejais.

      Pilietinė Lietuvos visuomenė tampa išskirtinai atsakinga už valstybės Pagrindinio įstatymo

     įgyvendinimą. Pilietinė atsakomybė – tai etinė ir teisinė kategorija, išreiškianti kertinius

     žmonių ryšius su savo  valstybe. LR Seimo nariams patiriant negrįžtamą jų politinės

     valios metamorfozę, tik  patys  piliečiai gali ir privalo apginti  konstitucinę  lietuvių kalbos galią.

      Pasinaudokime peticija – konstitucine piliečių teise tiesiogiai dalyvauti valdant savo valstybę.

                                                Peticija LR Seimo nariams

                       „ APGINKIME  VALSTYBINĘ   LIETUVIŲ  KALBĄ !“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d. referendume, 14 straipsnis skelbia: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Vardai ir pavardės Lietuvos piliečių asmens dokumentuose yra  rašomi valstybine lietuvių kalba, įgyvendinant  konstitucinę  pareigą ją saugoti.

Tačiau naujasis LR Seimo narių užregistruotas įstatyminis projektas Nr. XIIIP-535 – dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles –  iš pagrindų  prieštarauja LR Konstitucijos 14 straipsniui.

LR Seimo nariai siūlo įstatymiškai įtvirtinti technines  mašininio vardų ir pavardžių skaitymo taisykles, keliančias didžiulį pavojų valstybinei lietuvių kalbai, nes asmenvardžiai negali būti savavališkai, pagal politinį užsakymą, žalojami ir darkomi.

 Įstatymiškai žvelgiant, LR  Seimo nariai iš  esmės negali savintis konstitucinių įgaliojimų, priklausančių Tautai.

Numatoma dirbtinė mašininio skaitymo invazija į lietuvių kalbą – ją skurdinant, deformuojant, niokojant  –  tai politinė barbarybė, kuriai privalu priešintis visais įmanomais pilietiniais būdais !

Priešvalstybinis įstatymo projektas dėl „ LR Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“ turi būti atšauktas. Palaikome LR Konstitucijai neprieštaraujantį Talkos asmenvardžių rašybos dokumento projektą.

REIKALAUJAME, kad   LR Seimo nariai griežtai vykdytų  pamatinį LR Konstitucijos 14 straipsnio principą, suteikiantį konstitucinę galią valstybinei lietuvių kalbai.

                               LIETUVIŲ  KALBA – TAI  MŪSŲ  LAISVĖ !

         Pasirašyti šią peticiją maloniai prašome: www.peticijos.com (žr. naujausios peticijos)

Dr. Lilijana ASTRA