Klevų alėja, ISSN 2424-5429

Lietuvą įsimylėjęs smuikininkas Abrahamas Brody: „Čia randu tai, ko daug kur nebėra”

Abrahamui Brody – tik 25-eri, tačiau jaunas ir talentingas smuikininkas jau sulaukė išskirtinio pasaulio kritikų pripažinimo. A.Brody ne tik virtuoziškai valdo instrumentą, tačiau ir dainuoja lietuviškai. Nedaugelis Lietuvoje žino, kad jau kelerius metus jaunas amerikietis vėl ir vėl grįžta į Vilnių. Prieš šešerius metus netikėtas apsilankymas Lietuvoje jauno vyro gyvenimą ir kūrybą apvertė aukštyn kojomis.

Abrahamas Brody apie Lietuvą kalba itin entuziastingai. Smuikininkas jau ne pirmus metus gilinasi į lietuvių liaudies muziką, kurioje atranda tai, kas, anot pačio muzikanto, vakaruose jau seniai prarasta.

Kaip atradai lietuvių liaudies muziką? Kas joje slypi tokio, ko nerandi kitose kultūrose?

 

– Nors žinojau, kad mano šaknys Lietuvoje, niekada nedrįsau čia apsilankyti, o apie lietuvišką kultūrą tuo metu žinojau nedaug. Pirmą kartą į Lietuvą atvykau su akordionistu Martynu Levickiu. Ši šalis man atėmė amą. Pajutau labai stiprų ryšį, tarsi būčiau sugrįžęs namo.

 

Netrukus atradau vis daugiau ir daugiau draugų. Mane stebino, kaip prie vakarienės susirinkę jauni žmonės visada anksčiau ar vėliau kartu uždainuoja. Buvau apstulbęs, kaip bendra daina, tradicijos, tautinis paveldas suartina žmones. Mane pakerėjo dainų harmonija ir supratau, kad turiu sužinoti geriau. Taip pradėjau gilintis į folklorinę lietuvių muziką.

 

Koks tavo kūrybos procesas? Įkvėpimo semiesi lietuvių folklorinėje muzikoje, tradicijose. Kaip visa tai sugebi perteikti moderniai ir aktualiai šiuolaikiniam klausytojui?

 

– Jei atvirai, mano kūrybinis procesas priklauso nuo konkrečios situacijos. Kai kurių dainų, kurias atlieku scenoje, mane išmokė draugai lietuviai, kitas radau senuose archyvų įrašuose, dar kiti kūriniai įkvėpti tradicinių sutartinių.

Ne visada galiu pasakyti, kodėl viena ar kita tradicinė daina patraukė mano dėmesį – tarsi užsimezga ypatingas ryšys. Tai gali būti melodija, atlikimo būdas ar bet kuris kitas bruožas, kuris mane patraukia ir aš suprantu, kad turiu šią dainą nedelsiant išmokti.

Tuomet prasideda dainos aranžavimas, kuris vyksta naudojant vokalą, smuiką, indiškąją Shruti dėžutę, elektroninius ir kitus instrumentus. Šiuolaikinės interpretacijos gimsta jungiant klasikinėje smuiko mokykloje gautus įgūdžius, žinias, gautas tyrinėjant įvairių kultūrų muziką ir protėvių, kurių kraujas teka mano venomis, palikimą.

Man svarbu, kad nors mano interpretacijos ir šiuolaikinės, kūrinyje jaustųsi pagarba orginaliai tradicinei dainai. Taip pat tikiu, kad muzika natūraliai vystosi ir auga. Procesas labai panašus į tai, kaip ta pati liaudies daina skirtinguose Dzūkijos kaimuose turi vis kitokį skambesį.

 

Atlikdamas savo kurtus kūrinius ne tik groji smuiku, tačiau ir dainuoji lietuviškai. Kaip gimė ši idėja? Kodėl svarbu emociją perteikti ne tik smuiku, bet ir vokalu?

 

– Klasikinę muziką studijavau visa gyvenimą, tačiau ilgainiui griežti rėmai ir taisyklės pradėjo riboti ir varžyti mano kūrybą. Jutau didžiulį norą pats kurti muziką, eksperimentuoti su aranžuotėmis, skirtingais stiliais. Pradėjęs kurti savo muziką, pajutau didžiulę laisvę.

Tuo tarpu kelias į vokalą buvo sudėtingesnis. Būdamas jaunesnis dainuoti labai nemėgau. Tačiau studijuodamas pastebėjau, kad vis dažniau ir dažniau daina tampa mano pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Dainavimas man padėjo atverti platesnius kūrybos horizontus bei įgyti pasitikėjimo.

Supratau, kad tai, kas mane traukia, yra žmogaus balso galia. Joks kitas instrumentas negali taip klausytojui perduoti giliausių emocijų, kaip vokalas. Klausantis folklorinių dainų tarsi paliečiama žmogaus siela, perduodama šimtmečius kaupta protėvių išmintis. Būtent tai noriu perteikti ir savo kūryboje.

Pradėjęs gilintis į folklorinę muziką sulaukiau didžiulio klausytojų ir kritikų palaikymo. Mane tai labai sujaudino ir paskatino. Dabar tai yra viso, ką darau ir myliu pagrindas. Įkvėpimo kūrybai semiuosi ne tik iš lietuvių, tačiau ir kitų tautų folklorinės muzikos. Domiuosi serbiškomis, ukrainietiškomis, artimųjų rytų, Pietų Amerikos tradicinėmis dainomis.

 

Kovo 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje rengi koncertą „Iš turtingos tamsios žemės”. Kuo šis renginys bus ypatingas?

 

Nors Lietuvoje pasirodyti teko jau ne kartą – esu grojęs Kristupo festivalyje, atlikęs kartu su Marina Abramovic kurtą performancą „Smuikininkas yra čia” Vilniaus Vartų galerijoje, tačiau koncertas Šv. Kortynos bažnyčioje bus išskirtinis. Pirmą kartą Lietuvos klausytojams pristatysiu savo kurtus, lietuvių liaudies dainų įkvėptus kūrinius. Bus tikrai idomu pamatyti, kaip juos sutiks klausytojai.

Visuose savo koncertuose muzikos pagalba bandau klausytojus perkelti į kitą dvasinį lygmenį. Mano didžiausias tikslas – kad klausytojai panirtų į save ir prisimintų savo šaknis.

Koncerto metu taip pat pristatysiu savo bendradarbiavimą su Lietuvoje žinomais muzikantais. Scenoje prisijungs ansamblis „Trys keturiose” su kuriuo esame sukūrę daug gražių kūrinių. Su šiuo ansambliu taip pat kartu esame koncertavę Barbican menų centre Londone, kur sulaukėme didžiulio palaikymo. Taip pat koncerto metu apsilankys ir dar viena ypatinga viešnia, tačiau kol kas negaliu atskleisti paslapties šydo.

Rodydamas meilę lietuvių muzikai noriu priminti, kokia ji yra gili ir nuostabi. Svarbu jos nepamiršti ir vertinti. Šiais laikais viskas globalu, nyksta ribos tarp šalių ir tradicijų. Nesakau, kad tai yra blogai, tačiau labai lengva prarasti identitetą, kuris yra svarbi kiekvieno žmogaus dalis.

– Su skaitytojais daliniesi prieš kelias dienas Vilniuje sukurtu muzikiniu klipu. Video skamba tavo vienos populiariausių lietuviškų dainų „Žūta žalioji” interpretacija. Kodėl būtent ši daina?

– Dainoje laukiama ryto, santuokos, kito gyvenimo etapo. Aš šią dainą interpretuoju kaip pasikeitimą, gyvenimo virsmą, judėjimą pirmyn.

Visą šią emociją norėjau perteikti dainoje ir video klipe, kuriame ankstų rytą palieku savo namus, pasisemiu įkvėpimo gamtoje, vaikštau senamiesčio gatvėmis, kelionė mane veda į Šv. Kotrynos bažnyčią, kur kovo 4 d. grosiu klausytojams.

Tai tarsi pasivaikščiojimas senomis Vilniaus gatvėmis užsisvajojus, tačiau jis turi tikslą, jis mane veda pirmyn į kūrybą, pirmyn pas klausytojus.

Video: https://youtu.be/C6hD5cfgM2w

Daugiau Abraham Brody muzikos video:

 

Barbora GRIGALIŪNAITĖ