Klevų alėja, ISSN 2424-5429

ŠITAIP 2017 METAIS LINKIU KELIAUTI BE ŽAIZDŲ…

Taip ilgai galvojęs.

Temos JUMS ieškojęs.

Aš kreipiuos į žmogų ratų keturių.

Moterį ar vyrą

Kaip  į vairo lyrą,

Nes ir pats gal šimtų rozų  JĄ turiu.

 

Štai TU sukapotas

Priešų-niekšų, rodos.

Nevilty priblokštas dvasinių skausmų.

Už langų bet žvengia

Auto laisvės tankas.

Toks dailus,taikingas.

Žengia

It, sakykim, nerimo namų.

 

Sėdai užu vairo.

Ir nėra jau žvairo

TAVO noro kerštui

Ir baismams kitiems.

TU-žmogus ir kelias.

Šypsos auto galios.

Na, garbė ir varštui.

O dievulio teismo, žinote, kaltiems.

 

Va, motoras šneka.

Auto mintį seka.

Nervas atsileidžia.

Akys pareigos.

Mašina į džiaugsmą tyliai-tyliai-lekia.

TAU nėra išgyti net kitos progos.

 

 

Jonas POČEPAVIČIUS