Kilimų raštais puoštas gyvenimo kelias

Anicetas Jonutis LDK Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo minėjimo šventėje, Maišiagala, 2003 m. spalio 3 d.
Anicetas Jonutis LDK Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo minėjimo šventėje, Maišiagala, 2003 m. spalio 3 d.

Žymus Lietuvos dailininkų sąjungos narys, kilimų ir gobelenų kūrėjas docentas Anicetas Jonutis švenčia 80-ies metų jubiliejų.

1961 m. baigęs Lietuvos valstybinį dailės institutą A. Jonutis kūrybinę veiklą pradėjo Lentvario kilimų fabrike, kuri šioje įmonėje tęsėsi net dvidešimt trejus metus. Per šį laikotarpį dailininkas sukūrė virš pusantro šimto pramoniniu būdu gaminamų kilimų piešinių. Kurti raštus kilimams, skirtiems masiniam vartotojui, reikėjo didelės išmonės, sumanumo ir lakios fantazijos. Visas Lentvario kilimų fabriko dailininkų kolektyvas siekė, kad kilimų raštai, jų spalvos patiktų pirkėjams, todėl ieškojo naujovių, bet kartu stengėsi, kad kilimų piešiniai nenutoltų nuo šimtmečius gamintų kilimų tradicijų. Lentvario kilimų fabriko dailininkų sukurti kilimų raštai skyrėsi nuo kitų tuometėje Sovietų Sąjungoje audžiamų kilimų liaudišku paprastumu, žaismingumu. Šiame nesibaigiančiame pramoninių kilimų sriaute originaliais ornamentais ir švelniais spalvų deriniais, panaudotais liaudies raštais, stilizuotais augalų ir gamtos motyvais ryškiai išsiskyrė
A. Jonučio sukurti kilimai: „Samanėlė“, „Legenda“, „Aladinas“, „Šventinis“, „Merkys“, „Gintaras“, „Naktis“, „Serbenta“, „Plaštakė“, „Sakalas“ ir daugelis kitų.
Už sukurtus masinės gamybos kilimų piešinius A. Jonučiui 1974 m.
buvo suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Vis dėlto talentingo dailininko kūrybinį polėkį varžė pramoninės kilimų gamybos apribojimai bei griežta naujų kilimų piešinių priėmimo gamybai meno tarybos kontrolė, todėl A. Jonutis laisvalaikiu ėmė kurti, pinti ir austi rankų darbo vienetinis kilimus bei gobelenus. Šioje veikloje galėjo nevaržomai įgyvendinti drąsiausius ir novatoriškiausius savo kūrybinius sumanymus.
Netrukus rankų darbo kilimai buvo demonstruojami Respublikinėje taikomosios dailės parodoje. Žiūrovus sužavėjo kilimėlis „Kaukės“, o labiausiai novatoriškas ažūrinis erdvinis gobelenas „Audėjos“, kuriuo menininkas pagerbė ir išaukštino sunkų kilimų audėjų darbą. Tai buvo pirmasis Lietuvoje erdvėje eksponuojamas gobelenas.
Vėliau įkvėptas sėkmės A. Jo­nutis sukūrė kilimą „Kosmosas“, užburiantį žiūrovą begalinės visatos ir tolimų planetų paslaptingais vaizdais, šią tematiką pratęsė kilimai „Žvaigždžių kalba“ ir „Laimės žiburys“, „Saulė“, „Į žvaigždes“ ir kiti.
A. Jonutis neslepia, kad jo kūrybinę fantaziją ugdė įspūdinga buvusio Lentvario dvaro aplinka. Pro dailininkų meninių dirbtuvių langus vaizdas atsivėrė į istorinį parką, kurį suprojektavo ir įkūrė garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André). Būtent gobeleną „Akmenys“, kuriame A. Jonutis pavaizdavo tekančio pro akmenis vandens srautą, sukūrė stebėdamas parke čiurlenantį upelį.
A. Jonutis pagarsėjo ir kaip didelio formato gobelenų kūrėjas. Vienas garsiausių jo kartu su žmona Danute, dukra Jūrate ir sūnumi Žilvinu sukurtas ir išaustas dvylikos kv. metrų gobelenas 1998 m. buvo patalpintas Lietuvos Respublikos Prezidentūros Posėdžių salėje.
2011 m. Vilniuje, Radvilų rūmuose, buvo atidaryta tryliktoji autorinė A. Jonučio tekstilės, akvarelių ir piešinių paroda, kurioje buvo eksponuojama 20 tekstilės kūrinių, 60 akvarelių ir 15 piešinių.
A. Jonutis sulaukęs garbingo Jubiliejaus yra kūrybingas ir veiklus, pastoviai sportuoja, važinėja dviračiu. Menininkas ne tik kuria tekstilės darbus, bet ir tapo, piešia, dalyvauja saviveikloje. Jis yra aktyvus Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus narys. Šiai draugijai sukūrė vėliavą. Daug metų su bendruomeninio giedojimo grupe, vadovaujama Ipolito Petrošiaus, gieda Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje, taip pat daug metų yra Renesanso šokių ansamblio „Puelli Vilnenses“ („Vilniaus vaikai“), vadovaujamo Giedrės Strikulienės, šokėjas.
Redakcijos ir skaitytojų vardu linkime gerbiamam Jubiliatui ilgų gyvenimo metų, stiprios sveikatos, kūrybinės energijos ir sėkmės.

Kęstutis PETKŪNAS
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Naujienos iš interneto