Klevų alėja, ISSN 2424-5429

Trumpa išpažintis ašarotam juokui…

Mums, pokario vaikams, turintiems tiesioginį ryšį su senelių ir tėvų asmens garbe, neteko įžengti į šiandienines daiktų ir pinigo džiungles, nes mūsų namų pedagogai,puoselėję dievo ir tėvynės didįjį  jausmą, mūsų biografijose  atmetė melo ir grobstymo,atsiprašant, socialinę tiesą.Tad ir turiu teisę,pasak vieno garbios tautos atstovo-gruzino-aktoriaus ir dainininko, iš savęs šiektok pasijuokti, o, regis, ir iš tų sonobiškai moralių draugų,kurie tikėjo ir tiki,kad žodis yra kūnas.

1994 metais, išmestas iš „Lietuvos žinių“ į rūsčią gatvę, o po to dar keturis sykius, supratau, jog mūsų  laisvė yra tų, kurie moka apiplėšti jaunutę Respubliką-Jėzus Marija!-monopolio  apsoliutas.

 Ką daryti,senelių ir tėvų žurnalistui,o ir 1971-76 metų VU auklėtiniui, kuriam žilo universiteto garbės prabos  dėstytojai ir profesoriai paskaitose teigė totalinę atsakomybę lietuvių raštininkams? Kūrybinio etato, aišku, dėl savo įsitikinimų vardan tautinio darbininko gerovės, o tai ir yra stiprios LIETUVOS gyvenimo fundamentas…niekur negausiu. Nutariau, jog turėdamas žvėries sveikatą, ne tirsiu faktus, o juose dalyvausiu.

Šiandien tam eksperimentui 20 metų! Aš – garbingoje Lentvario kiemsargio rolėje, turiu katino senatvės pensiją, drąsiai žvelgiu į Lietuvos kairės ir dešinės politines rankas, retsykiais  joms mandagiai ir viešai pasiūlydamas liaudies muilo, o kitas atvejais, atvirai laikydamas rinkėjų ligotu nesusipratimu, buvau visur ir viskame! Turiu keturias internetines svetaines, tarp jų ir facebook, kuriame rasite surinkę JONAS DAVYDONIS (gimiau Jonavos rajono Davydonių kaime, 1949 03 25 buvau deportuotas į nežinią iki dabar), idėjiškai dalyvauju „Trakų žemės“  leidyboje. Taip pat  buvau įkūręs- laikraščius „Klevų alėją,“Lentvario kroniką“ ir „Lentvario žinias,“ kurios sėkmingai plovė mano karštai mylimo Lentvario pavargusias smegenis, o ir rašė Lentvario tremtinių metriką. Ir visai dabar nedaug.

Poetinės  technikos imuosi, kai jau proziškas, labai klasikinis sakinukas, nieko negalįs didžiulėje Lietuvos informacinėje baloje, vadinasi, nesu anoks poetas, o tik nacionalinės publicistinės lyrikos atstovas. Beje, tąją literatūrinę formą atgaivinęs „Lietuvos žiniose!“

Pagarbiai mano amžininkams ir jaunajai Lietuvai!

Jonas POČEPAVIČIUS,

 LKPTS Lentvario tremtinių bendrijos vadas