Archyvų žyma: Lentvario parkas

Kada Lentvario parke žolė buvo žaliausia?

Pagal kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua André idėją Lentvario parkas turėjo būti visada gyvas. Žmonės turėjo grožėtis juo ir žiemą, ir vasarą. Kaskart vaikščiodami pamatyti ir patirti ką nors nauja. Šią parko viziją savaip pakoregavo ir pratęsė istorinių laikmečių kaita. Pati parko kūrimo pradžia nebuvo lengva. Nors kraštovaizdžio architektas turėjo daug idėjų, šios atsiėjo brangiai, todėl

E. F. André šedevras – Lentvario parkas

Eduardas Fransua André XIX a. pab.–XX a. pr. buvo vienas žymiausių Europos kraštovaizdžio ir parkų kūrėjų, todėl nenuostabu, kad atgarsiai apie jo Lietuvoje kurtus Lentvario, Vokės, Užutrakio ir Palangos parkus netyla iki šių dienų. O nuostabą kelia tai, kad Tiškevičiams pavyko prisikviesti tokią įžymybę. Manoma, kad didžiausią įtaką šiam atvykimui padarė Lentvario savininko grafo Vladislovo

Kalnai ir žmonės

SAM_6995

Fotonovelė apie E. F. Andrė parką šiandien Europoje gerai žinomas kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André) palikęs savo prancūziškos sielos dalelę ir Lentvario parke[1]. Šis jo nepaprastas kūrinys susilieja su grafų Tiškevičių pseudogotikos rūmais, dar vadinamais dvaru, kurio merdėjimą, o ir vandalų vykdomą parko naikybą, vadinama paveldo kontora sykiu su Prezidente (gavusia valstybiškai

DĖKUI, BET IR TOLIAU SIELOJAMĖS

sam_6101

Klevualeja.lt skelbė naujojo Lentvario grafų Tiškevičių rūmų šeimininko Ugniaus Kiguolio laišką lentvariečiams. Autorius kaltina miestelėnus abejingumu, šiek tiek „stilnai“ nusikeikia ir klausia: „kas taip davedė šį miestelį?“ „(…) Jūs turite imtis tvarkos“, – toliau rašo Respublikos jaunos kartos aiškiai gabus verslininkas. Tąjį priekaištą ne visi priimame. Dabarties JŪSŲ nuosavybę nuolat gynė miesto žurnalistai – šių