Archyvų žyma: Jonas Počepavičius

Lentvaryje paminėtas Baltijos kelio 30-metis

2019 m. rugpjūčio 23 d. lentvariečiai prie savo bažnyčios ir Joje po 30 metų pažymėjo BALTIJOS KELIĄ – trijų TAUTŲ ŽIEDĄ… Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.

Fotonovelė 19. Airių istorija

„Tarsi Trakų pilies muziejuje!/beveik jokio nuotolio/tiktos Airių istorija rengėsi šiek tok kitonišką drabužį!/o sugrįžus/buvo slaunu viešintų nuotraukas Žalgirio strėlės nuotaika/nes ten Trakų Vytauto Didžiojo pulkai kalaviju pagarbino mūšį.“ 2019 07 15 Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.

FOTONOVELĖ 12. Airių tikėjimas

„Trakai/Lentvaris/Šiaurės Airija/Enniskillen/krikščioniškas būdas/Europos jėga ir tikėjimas“ 2019 07 15 Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.  

LENTVARIO KRONIKA 6093

2019 06 14/Lentvario Geležinkelio stotis/Gedulo ir vilties reginio/ Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO/foto nemirštančios ir nesenstančios sekundės! Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.

TREMTINIO JAUSMAI BE CENZŪROS (2)

Tųjų eilučių rinkėjas,o ir apskritai visose rinkimuose pastovus balsadėžių papildytojas,nuo 1999 metų pajutęs „TRAKŲ ŽEMĖS“  demokratinius ketvirtos valdžios  nacionalinius puslapius-šįkart-konkrečiai!-numeriuose 2019 04 05 14 (1064) ir 2019 04 26 17 (1067)-„Tremtinio jausmai be cenzūros“ ir „Mes,tremtiniai,šv. Velykų dieną,“ VU kadriniu žurnalistu nesutramdomai  įsibėgėja, nes 1995-2019 metais atstovauja Lentvario kiemsargius,valytojas ir naktinius sargus,vadinasi,žemutinį socialinį sluoksnį, be

ŠVENTOS VELYKOS LENTVARIO BAŽNYČIOJE

Jono POČEPAVIČIAUS FOTOINFORMACIJA 2019 04 22

Po 70 metų. TREMTINIO JAUSMAI BE CENZŪROS

Nepripažinusi Dievo ir Teismo (?) Atsukus laikrodį tiekos metų, šis pasakojimas  vykdomas ir  nuotraukomis. Kai kurios JOS gražiai gyvena žurnalisto Jono kambarėlyje (tai pamatysime ir panašaus likimo raštininkų trobose!) vietoje Tikėjimo Altoriaus,nes tai nesensta ir nemiršta. Čia po dėstomo teksto, JOS būsią įvardartintos, rūsčiomis mintimis pėsčia sugrįžtant  ir į  tėvoniją,Jonavos rajono Davydonių kaimą, kurio gale,

FIESTOS PARAŠAS

Pažinau Tėvynę tarsi Moters giesmę / kai žygiuoja vyrai ginklo rūstuma / kad pareikštų greitai pamatytą grėsmę / priešų ištaisytą laisvės sutema / „ko nutilo dainos mylimoj dzūkijoj?“ / nesišypso choru mano Vilkmergė! / pusšmtis metelių sieloj neužgyja / trainiojasi po kojom josifas take?! Aš paimsiu kanklę ir išmokssiu grotų / būgną aptaisysiu neužmirštuole /

PAKLYDĘ ŽILO RITMO TAKAI TAKELIAI…

Elektrininis laiškelis TU žudei?/Nudėjai save!/Nematai?/Kad pyksta kava/Veide ramus/Bet koks vidus?/Mamos sūnus!/O-ne-Žmogus!/Kalba mandagi/O priešas esi/Tėvynę  regi?/Kuri graži!/Banditas žiaurus/Nelaimė sau/Meilė sugrius/Bet Kristaus prašau! Kovinis ilgesys Nenutilo dainos mylimoj Dzūkijoj/O Anykščiuos ritmas lyros nuostabus/Telšių garsas baltų kuokos Žemaitijoj/Parakas Suvalkų  visada gabus/Knygnešių didybė,Krašto Partizanai/Motinos laukimas,Tėčio ilgesys/Dvasios pasilikę  vieniši titanai/Kas apie kaimietį sakmę parašys?/Juk iš Ten išėjo LIETUVA vyžota/JI aukojo

NEGRĮŽTANTI SEKUNDĖ…

Ūkanota viskas pasauly šiam einančiam. Akimirka tiktai! Laikykis už jos! Jinai tarp praeities ir skaitančios. Gyvenimu vadinas tokios žinios. Amžina ramybė širdies vargu, ar džiugins? Ramybė piramidėm žiloms ji. O žvaigždei krentančiai atitrūkusiai liudys Akimirka-tik-jinai akinančiai šviesi! Tegu pasaulis per šimtmečius lekia. Man pakeliui ne visada su juo. Tuomi branginu ir rizikuoju, kad esu ant

GIMTADIENIO RITMAI ARCHYVU 240

Nežinau, kad taip žinau. Bet daug ganiau ir pamaniau. Virtuvėje auginęs kūną. Tarp bičų sielą ir perkūną. Kieta mėnulio pilnatis Lyg tolima žeista širdis. Saulės magnetinė audra Viduj man buvo negera. Žodžiu, vaikiokas tik gamtos, Mamos ir tėčio visados! O kai sutikdavau melus, Maitojančius idealus, Buvau aš piktas ir žiaurus. Rikiavęs jotvingių karus! Kavos puodelyje