Archyvų žyma: Jonas Počepavičius

Trakų krašto literatas Jonas Počepavičius

TRUMPAI Gimiau 1945 01 07 Jonavos rajone, Panatorių valsčiaus Davydonių kaime. 1949 03 25 su tėvais, kurie buvę stambūs ūkininkai, vietinių stribų ir nkdv-e deportuotas. 1959-63  metais mokiausi Ukmergės Žemės ūkio mechanizacijos technikume. Iš ten dėl „atviros  apolitikos“  išmestas metams  į kolūkį padirbėti  fermų vežiku. 1964-1967 rekrutų tarybinėje armijoje. 1968-1971 Kauno radio gamyklos 9 cecho

Meilės dienai

… Meilės diena ne dienai širdies daina kas dieną o metai tiktos aritmetika tarkime Viešpaties etika… Jonas POČEPAVIČIUS 2021 02 14

Dienoraštis apie 1993 metus…

„LIETUVOS ŽINIOS“ tuomet labai slaunai pasitiko viešą liuosos Tautos Liaudies teisybę, kurioje stambia, beveik idėjine auka dalyvavo ir Jonas Počepavičius, dėl to ten staiga prikėlęs ir publicistinę lyriką. Šiandien jis „TRAKŲ ŽEMĖS“ redakcijos narys, pabuvojęs „VORUTOS“ istoriniuose puslapiuose, o nuo 2009 metų disciplinuotai leidžiantis iliustruotą „Facebook“ puslapį, dienraštį, turintį per 100 000 skaitytojų ir 5

LABAS RYTAS 1101

Dainuojanti Lentvario tremtinių konferencija… Žemiau 15 nuotraukų, tarp jų ir praeitų metų faksimilės! Tai Lentvario tremtinių bendrijos įtakingos ir veiklios narės, 1948 metų tremtinės, BRONĖS DAUDIENĖS gimtadienio pažymėjimas, į kurį atėjo tremtiniai Bronė Drumstienė, Petras Baranauskas, Ona Černiauskienė, Juzė Zalieckienė, Jonas Počepavičius, Marytė Urbutienė, Bronė Egirtienė, o ir vaišių stalo šeimininkai, 1948 metų tremtinių pora

LENTVARIO ATMINTIS Jono Počepavičiaus nuotraukose

Jono POČEPAVIČIAUS nuotr.

Nakties Čikagos generolas

Tarp seimelio-bibliotekos/Taip pavargo mano niekas!/Ant suolelio vis bargan/Pamigau…ir sapnas man/Laikrodis dantukais žviegė/Ir į ausį tiesą pliekė/Taip reikėjo man Žmogaus/JIS atėjo iš dangaus!! Generolas ir kampuotas/Pasitempęs patriotas/Tarė Lietuvos aistra/“Kas yra ir ko nėra/Išdėlios žiedų audra!/Bus gėdynė ištepliota/Ir istorija barzdota/Išdavėt širdis jaunystos/O vadintis žygiais drįstat?/Brol,kodėl  dabar tyli?/Šioj pavargusioj šaly/TU-esmi-didus pilietis/TU gali ir suturėti/Tuos,kuriuos siuntei valdyt/Praeitį valnai žudyt!

Apie ką glaustai pasakojo jubiliejus…

Lentvarietei Eglei Jasiukevičienei į namų duris pasibeldė gražus jubiliejus!  Eglė ir šių eilučių rinkėjas buvo ir yra vienminčiai, kartu bendrauja su Trakų rajono laikraščiu „Trakų žemė“ ir „Vilnijos kronik“, išleido poezijos knygelę. Eglė yra jautri ir sąžininga lietuvaitė, priklauso tikrajam Lentvario elitui. Žodžių, patikima ir dalykinė asmenybė. Ji prisimena savo tėvelius, Mariją ir Antaną. Mama buvo žemaitė,

TROBELĖSE GIMUSI KALTIES LYRA…

Pažinau Tėvynę tarsi Moters giesmę/kai žygiuoja vyrai ginklo rūstuma/kad pareikštų greitai pamatytą grėsmę/priešų ištaisytą laisvės sutema/nenutyla dainos/ašarom  palyja/choru sužalotu veikia Vilkmergė!/ten jaunystė mano sieloj neužgyja/bet po kojom dalgiai  viruso/nors ką. Aš paimsiu kanklę ir išmoksiu grotų/būgną aptaisysiu kirčio šio dalia/ir pradėsiu tekstą  jotvingiu! giedotų/kad rikiuotus Jaunas kovine valia! Girios išsitiestų/žodis tiesą mėgtų/kunigaikščių vėlės grįžtų į

Žurnalisto, ekologo Kęstučio Petkūno 75-erių metų jubiliejus

Apie vieną neeilinį lentvarietį… Galvoti ir patriotiškai nusiteikę savo gimtam miestui lentvariečiai, tarkime, savo žurnalistą Kęstutį Petkūną žino neblogai jau ir vien dėlto, kad į medžio, ypač lapuočio, gaminančio deguonį, kirtimą žvelgia labai rimtai ir teisingai. O ir anokia čia paslaptis, nes jis ilgą laiką buvo Trakų rajono ekologas. Bet iki šių atsakingų pareigų dirbo

Lentvario tremtinių giesmė nuskambėjo Lietuvai

Nuo 1988 m. spalio 28 d. leidžiamo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraščio „Tremtinys“ 2019 m. 47 numeryje (2019 m. gruodžio 20 d. Nr. 47 (1357) paskelbta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Lentvario filialo „Tremtinių giesmė“. „Tremtinių giesmės“ žodžius sukūrė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Lentvario filialo pirmininkas Jonas Počepavičius, o muziką

Sausio 13-toji Lentvaryje

Įtaigių Trakų regiono asmenybių valia socialinio tinklo „Facebook“ Jono Davydonio paskyra pakartojo nuotraukų seriją, pasakojančią Lentvario Sausio 13-osios atmintinę 2017 ir 2018 m., o prie jų sėkmingai prisidėjo ir šios Lentvario kronikos dėstymo 2020-ųjų fotografo akys, siunčiančios ir „Trakų žemei“ atitinkamas akimirkas. Be kita ko, tada buvome jaunesni. Žinote, tai jaučiasi žvelgiant į nuotraukų dokumentus