Archyvų žyma: Giedrė Petreikienė

Tarpukario mūšis dėl Lentvario geležinkelio linijos. Hagos teismas

(Straipsnio I dalis – http://www.klevualeja.lt/2020/06/11/tarpukario-musis-del-lentvario-gelezinkelio-linijos-trys-nuomones/#more-16096)   Lentvario geležinkelio svarba nenuginčijama. Geležinkelis ne tik buvo vienas pagrindinių miesto kūrimosi veiksnių, bet ir itin svarbus tarptautinis mazgas. Tai ypač išryškėjo po Pirmojo pasaulinio karo nutraukus Lentvario–Kaišiadorių geležinkelio liniją ir pašlijus Lietuvos ir Lenkijos politiniams santykiams. Lentvario pavadinimas linksniuotas ir jo reikšmė aiškintasi daugybėje tarptautinių teismų. 1937 m.

Tarpukario mūšis dėl Lentvario geležinkelio linijos. Trys nuomonės

Lentvario geležinkelio svarba nenuginčijama. Geležinkelis ne tik buvo vienas pagrindinių miesto kūrimosi veiksnių, bet ir itin svarbus tarptautinis mazgas. Tai ypač išryškėjo po Pirmojo pasaulinio karo nutraukus Lentvario–Kaišiadorių geležinkelio liniją ir pašlijus Lietuvos ir Lenkijos politiniams santykiams. Lentvario pavadinimas linksniuotas ir jo reikšmė aiškintasi daugybėje tarptautinių teismų. Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkija užgrobė Vilniaus kraštą,

Sklandi darželių „Šilas“ ir „Svajonėlė“ komunikacija: ir daugiakalbė, ir nuotolinė

Visoje šalyje vykstant priėmimams į ugdymo įstaigas, Lentvario ikimokyklinukų tėvai neretai susiduria su kiek išskirtiniu iššūkiu – ne tik išrinkti geriausią ugdymo įstaigą, bet ir paruošti lenkakalbį, rusakalbį ar dvikalbį vaiką lietuviškam darželiui. Ilgą laiką Lentvario lopšeliai-darželiai „Šilas“ ir „Svajonėlė“ formavo ir nelietuviškas grupes, tačiau, anot įstaigų vadovių, išaugus lietuviškų grupių poreikiui, rusų ir lenkų

Nuo pasaulinių XX a. problemų nesiizoliavęs Lentvaris

Šiuo metu visą pasaulį kausto koronavirusas – nežinomas, neištirtas, mirtinas. O XX pr. tokių grėsmę ir baimę keliančių reiškinių buvo ne vienas. Tuberkuliozė, karai ir stomatologinės problemos prieš daugiau kaip šimtmetį neaplenkė ir Lentvario. Nuo tuberkuliozės iki šiol miršta apie 15 proc. sergančiųjų, tai sudaro 1,5 mln. gyvybių per metus – daugiausiai iš visų ligų.

Lentvarį vis labiau atranda. Pokalbis su Lentvario jaunimo centro vadove Aušra Piragiene

Lentvario miesto veidas ir įvaizdis priklauso ne tik nuo istorinių ir kultūrinių vertybių, bet ir nuo žmonių, sugebančių jas įgalinti. Palyginti nedideliame mieste yra gana daug organizacijų, veikiančių vienokia ir kitokia kultūrine kryptimi. O štai vienuoliktus metus gyvuojantis Lentvario jaunimo centras ugdo jaunimą ne tik kaip individualias asmenybes, bet ir kaip bendruomenės atstovus, galinčius kurti

Pirmoji Lentvario feministė grafienė Marija Kristina Tiškevičienė

Kai kalba pasisuka apie senuosius Lietuvos rūmus ir dvarus, beveik visada ji susijusi su dvarininkais vyrais. Visgi dažniausiai šalia tų vyrų stovėjo ir ne mažiau stiprios moterys. Viena iš tokių – grafienė Marija Kristina Tiškevičienė, antrojo iš Tiškevičių Lentvario dvaro paveldėtojo Vladislovo Tiškevičiaus žmona iš kunigaikščių Liubomirskių giminės. Ji į Lentvarį įnešė gerokai daugiau spalvų

Italija Lentvaryje, Lentvaris Italijoje

Lentvarį ir Milaną skiria daugiau kaip 2000 kilometrų. Tačiau tai XIX a. pab.–XX a. pr. nesutrukdė grafams Tiškevičiams į Lentvarį integruoti tiek Italijos ir Milano architektūros elementų, kad Lentvaris net imtas vadinti Mažuoju Milanu. Milano idėjų inspiratorius, be abejo, buvo grafas Vladislovas Tiškevičius, itin mėgęs Italiją, jos kraštovaizdį ir architektūrą, puikiai mokėjęs itališkai, todėl visur

Kada Lentvario parke žolė buvo žaliausia?

Pagal kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua André idėją Lentvario parkas turėjo būti visada gyvas. Žmonės turėjo grožėtis juo ir žiemą, ir vasarą. Kaskart vaikščiodami pamatyti ir patirti ką nors nauja. Šią parko viziją savaip pakoregavo ir pratęsė istorinių laikmečių kaita. Pati parko kūrimo pradžia nebuvo lengva. Nors kraštovaizdžio architektas turėjo daug idėjų, šios atsiėjo brangiai, todėl

E. F. André šedevras – Lentvario parkas

Eduardas Fransua André XIX a. pab.–XX a. pr. buvo vienas žymiausių Europos kraštovaizdžio ir parkų kūrėjų, todėl nenuostabu, kad atgarsiai apie jo Lietuvoje kurtus Lentvario, Vokės, Užutrakio ir Palangos parkus netyla iki šių dienų. O nuostabą kelia tai, kad Tiškevičiams pavyko prisikviesti tokią įžymybę. Manoma, kad didžiausią įtaką šiam atvykimui padarė Lentvario savininko grafo Vladislovo

Dakaro raliui praūžus: Lentvario lenktyninkas ir automobilio kūrėjas

Metų pradžioje lietuvių emocijas kėlė Dakaro ralis, o prieš maždaug šimtmetį Lentvario gyventojai su ne ką mažesniu jauduliu laukdavo, ar parvažiuos Steponas savo automobiliu. Lentvaryje užaugęs ir vėliau dvarą paveldėjęs Tiškevičius buvo ne tik sėkmingas lenktyninkas, bet ir pirmojo Lenkijos automobilio kūrėjas bei mechanikos inovatorius, tuo metu žinomas visoje Europoje. 1894 metais gimęs Steponas jau

Tiškevičių šv. Kalėdos ir receptas šiuolaikiniam šventiniam stalui

  Kelias dienas trunkančios šv. Kalėdos – didžiausia metų ir šeimos, ir bendruomenės šventė. Lentvaryje pradėta švęsti nuo Tiškevičių laikų ir, nepaisant sovietmečio ateizmo politikos, nedaug pakito iki šių dienų – per šią šventę galima net valgyti tuos pačius patiekalus, kaip Tiškevičiai! Kadangi šv. Kalėdos – pirmiausia religinė šventė, jau Tiškevičių laikais pagrindinis Lentvario žmonių