Rubrikų archyvas Paveldas
Išrinktas Metų muziejininkas
Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2016 Metų muziejininko vardą už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteikė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkui Dionyzui Varkaliui. Dionyzas Varkalis, Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojas ir muziejininkystės populiarintojas, nusipelnė ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos kultūriniam
Kalba negali būti geopolitinių mainų objektu
Dr. Laurynas KASČIŪNAS, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Esu su jumis su asmenvardžių rašybos projektu, kuris remiasi patikrinta latviška patirtimi. Priminsiu, jog Latvijoje leidžiama užsirašyti savo vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis kitų įrašų puslapyje. Šitas variantas yra patikrintas įvairių tarptautinių institucijų, atitinka visus svarbiausius tarptautinius standartus, bet svarbiausia, mūsų lietuviškame kontekste jis saugotų mūsų valstybinės
Laisvas žodis stiprina valstybę
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikina rašytojus ir leidėjus, žurnalistus ir kalbininkus, bibliotekininkus ir spaustuvininkus – visus, kas skleidžia ir brangina lietuvišką žodį. Pasak Prezidentės, artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis mums primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją.
Sekmadienio pasišnekėjimai apie arkivyskupą Teofilių Matulionį
III VELYKŲ SEKMADIENIS Labai nuliūdę mokiniai keliavo į Emausą, esantį beveik už 12 kilometrų nuo Jeruzalės, vis aptardami ir sunkiai begalėdami patikėti, kad Mokytojas mirė, o su juo žlugo ir visos daugelio jam artimų žmonių viltys. Lyg to dar būtų negana, iš kapo dingo Jėzaus kūnas. Žodžiu, naujienos viena už kitą blogesnės, o čia dar
Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis
Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema. Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos
Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys
Seimo ir PLB bendruomenės komisija. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova) „Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Lietuvių kalbos instituto
Kaip prižiūrėti kultūros paveldo objektus
Per ilgą laiką pastatų fasadai, veikiami drėgmės, temperatūros svyravimų ir kitų nepalankių sąlygų, apsineša įvairiais teršalais, papilkėja. Neretai ant tinko įsikuria melsvadumblių, kitokių dumblių bei grybelių kolonijos. Pelėsių, kitų grybelių, dumblių, kerpių, įvairių bakterijų ir visokių kitų mikroorganizmų mūsų aplinkoje yra labai daug. Vieni dėl jiems netinkamų sąlygų greitai žūva, kiti, radę palankią terpę, veši
KONSTITUCINĖ LIETUVIŲ KALBOS GALIA
Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“). Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio baltistai.
Nuskambėjo festivalis „Čia mūsų gimtinė – čia mūsų namai“
Lietuva – gimtasis kraštas daugeliui tautinių bendrijų, čia nuo seno gyvena lenkai, rusai, karaimai, totoriai, žydai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kitų tautų atstovai. Istoriškai taip susiklostė, kad Vilnijos kraštas, Trakai ypatingai pasižymi tautiniu margumu. Tad balandžio 22 dieną Trakų kultūros rūmuose nuskambėjo margas, nuotaikingas tautinių mažumų festivalis „Čia mūsų gimtinė – čia mūsų namai“. Tai projektinis
