Rubrikų archyvas Paveldas

Išrinktas Metų muziejininkas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, iš muziejaus archyvo

Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2016 Metų muziejininko vardą už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteikė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkui Dionyzui Varkaliui. Dionyzas Varkalis, Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojas ir muziejininkystės populiarintojas, nusipelnė ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos kultūriniam

Kalba negali būti geopolitinių mainų objektu

DSC_7760

Dr. Laurynas KASČIŪNAS, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Esu su ju­mis su as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tu, ku­ris re­mia­si pa­tik­rin­ta lat­viš­ka pa­tir­ti­mi. Pri­min­siu, jog Lat­vi­jo­je lei­džia­ma už­si­ra­šy­ti sa­vo var­dą ir pa­var­dę lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis ki­tų įra­šų pus­la­py­je. Ši­tas va­rian­tas yra pa­tik­rin­tas įvai­rių tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų, ati­tin­ka vi­sus svar­biau­sius tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus, bet svar­biau­sia, mū­sų lie­tu­viš­ka­me kon­teks­te jis sau­go­tų mū­sų vals­ty­bi­nės

Laisvas žodis stiprina valstybę

thumb.php

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikina rašytojus ir leidėjus, žurnalistus ir kalbininkus, bibliotekininkus ir spaustuvininkus – visus, kas skleidžia ir brangina lietuvišką žodį. Pasak Prezidentės, artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis mums primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją.

Sekmadienio pasišnekėjimai apie arkivyskupą Teofilių Matulionį

Duccio_di_Buoninsegna_Emaus-325x170

III VELYKŲ SEKMADIENIS Labai nuliūdę mokiniai keliavo į Emausą, esantį beveik už 12 kilometrų nuo Jeruzalės, vis aptardami ir sunkiai begalėdami patikėti, kad Mokytojas mirė, o su juo žlugo ir visos daugelio jam artimų žmonių viltys. Lyg to dar būtų negana, iš kapo dingo Jėzaus kūnas. Žodžiu, naujienos viena už kitą blogesnės, o čia dar

Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą

Habil. dr. Kazimieras Garšva

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis

Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema. Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys

Seimo ir PLB bendruomenės komisija. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova) „Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Lietuvių kalbos instituto

Kaip prižiūrėti kultūros paveldo objektus

Per ilgą laiką  pastatų fasadai, veikiami drėgmės, temperatūros svyravimų ir kitų nepalankių sąlygų, apsineša įvairiais teršalais, papilkėja. Neretai ant tinko įsikuria melsvadumblių, kitokių dumblių bei grybelių kolonijos. Pelėsių, kitų grybelių, dumblių, kerpių, įvairių bakterijų  ir visokių kitų mikroorganizmų mūsų aplinkoje yra labai daug. Vieni dėl jiems netinkamų sąlygų greitai žūva, kiti, radę palankią terpę, veši

KONSTITUCINĖ LIETUVIŲ KALBOS GALIA

Lietuvių kalbos aneksija IMG_7555S-1

Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“). Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio baltistai.

Jaunimo piligriminis žygis „Per kryžių į žvaigždes“

17757541_1828090643883738_7969999258261589046_n

Nuskambėjo festivalis „Čia mūsų gimtinė – čia mūsų namai“

photo_8039

Lietuva – gimtasis kraštas daugeliui tautinių bendrijų, čia nuo seno gyvena lenkai, rusai, karaimai, totoriai, žydai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kitų tautų atstovai. Istoriškai taip susiklostė, kad Vilnijos kraštas, Trakai ypatingai pasižymi tautiniu margumu. Tad balandžio 22 dieną Trakų kultūros rūmuose nuskambėjo margas, nuotaikingas tautinių mažumų festivalis „Čia mūsų gimtinė – čia mūsų namai“. Tai projektinis