Rubrikų archyvas LR Seimas

Švietimo įstaigų vadovams – kadencijos ir didesnė atsakomybė

thumb.php

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, nustatoma skaidresnė vadovų atranka, stiprinama jų atskaitomybė savo bendruomenei, didinamas mokyklų savarankiškumas. Prezidentė šių metų pradžioje inicijavo Švietimo įstatymo pataisas dėl vis labiau ryškėjančio ugdymo kokybės netolygumo, mokyklų segregacijos, švietimo įstaigų valdymo problemų. Teikti pataisas paskatino ne pirmus

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą

thumb

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. R. Garuolio nuotr. Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime

LR Seime keltas vietovardžių išsaugojimo klausimas

001

2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto organizuota konferencija-forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“. Konferencijoje pasisakė Stasys Tumėnas (LR Seimo Kultūros komiteto narys), Virginijus Jocys (Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas), Gintautas Gegužinskas (Pasvalio savivaldybės meras), dr.

LENTVARIO VILTIES IR GEDULO DIENA

SAM_7877

Vilties ir gedulo dienos minėjimo Lentvaryje fotoreportažas 2017 m. birželio 14 d.   Vilties ir gedulo dienos minėjime Lentvaryje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. Arvydas Anušauskas, Lentvario parapijos namuose pristatęs knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“, todėl jis įjungiamas į bendrą fotopasakojimą. Jono POČEPAVIČIAUS nuotr. Projektą „Lentvario miesto kultūros paveldo sankirtos ir perspektyva“ remia Spaudos,

Nekurkime diskriminacijos piliečių pasuose

Akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša. Jono Česnavičiaus nuotr.

Akad. prof. dr. Eugenijus JOVAIŠA, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Šį pavasarį vėl kilo diskusijos dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba. Jau tikriausiai visiems žinoma, kad yra iš esmės du siūlymai, kaip tai daryti. Šį pavasarį vėl kilo diskusijos dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba. Jau tikriausiai visiems žinoma, kad yra iš esmės

Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai neigia, kad pilnametis yra suaugęs žmogus

VLJO-Logotipas

Šiandien, gegužės 24 d. vyksta, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame svarstomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo siūlymai. Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos (VLJO) – nepartinė ir nevyriausybinė jaunimo organizacija – nepritaria alkoholio pirkimo, pardavimo, laikymo amžiaus cenzo didinimui iki 20 m. ir yra įsitikinusi, kad tai neracionalus sprendimas, grįstas abejotinomis prielaidomis apie jaunimo situaciją Lietuvoje, nesprendžiantis

Kalba negali būti geopolitinių mainų objektu

DSC_7760

Dr. Laurynas KASČIŪNAS, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Esu su ju­mis su as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tu, ku­ris re­mia­si pa­tik­rin­ta lat­viš­ka pa­tir­ti­mi. Pri­min­siu, jog Lat­vi­jo­je lei­džia­ma už­si­ra­šy­ti sa­vo var­dą ir pa­var­dę lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis ki­tų įra­šų pus­la­py­je. Ši­tas va­rian­tas yra pa­tik­rin­tas įvai­rių tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų, ati­tin­ka vi­sus svar­biau­sius tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus, bet svar­biau­sia, mū­sų lie­tu­viš­ka­me kon­teks­te jis sau­go­tų mū­sų vals­ty­bi­nės

Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema. Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys

Seimo ir PLB bendruomenės komisija. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova) „Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Lietuvių kalbos instituto