Rubrikų archyvas Kultūros paveldas

Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą

Habil. dr. Kazimieras Garšva

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis

Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema. Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos

Iki 2017 m. pradžios Europeana skaitmeninei bibliotekai Lietuva pateikė daugiau nei 163 tūkst. objektų

2237_b520f50761981434d46813cfe5cbfb69

Iki 2017 m. pradžios Europeana skaitmeninei bibliotekai Lietuva pateikė daugiau nei 163 tūkst. objektų | Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Daugiau nei 54 milijonai įrašų, būtent tiek išteklių, iš įvairių Europos šalių, yra sukaupta Europos skaitmeninės bibliotekos Europeana svetainėje. Iki 2017 m. pradžios Europeana skaitmeninei bibliotekai Lietuva yra pateikusi daugiau nei 163 tūkst. objektų (palyginimui 2015

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys

Seimo ir PLB bendruomenės komisija. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova) „Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Lietuvių kalbos instituto

Kaip prižiūrėti kultūros paveldo objektus

Per ilgą laiką  pastatų fasadai, veikiami drėgmės, temperatūros svyravimų ir kitų nepalankių sąlygų, apsineša įvairiais teršalais, papilkėja. Neretai ant tinko įsikuria melsvadumblių, kitokių dumblių bei grybelių kolonijos. Pelėsių, kitų grybelių, dumblių, kerpių, įvairių bakterijų  ir visokių kitų mikroorganizmų mūsų aplinkoje yra labai daug. Vieni dėl jiems netinkamų sąlygų greitai žūva, kiti, radę palankią terpę, veši

KONSTITUCINĖ LIETUVIŲ KALBOS GALIA

Lietuvių kalbos aneksija IMG_7555S-1

Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“). Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio baltistai.

Gudų kultūros draugija Lietuvoje kviečia į renginį

afisha taisyta3 var

Pavasario žaluma apsigaubus gamta visus vėl kvies į Jorės šventę

Pavasario žaluma apsigaubus gamta visus vėl kvies į Jorės šventę

Balandžio 29–30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama

Prof. Vytautas Landsbergis: tautinių malkų skaldymas

Vytautas Landsbergis: tautinių malkų skaldymas

 Vytautas Landsbergis | penki.lt nuotr. 1990-aisiais, kai skelbėm atkuriamą Lietuvos valstybę, pasirodė tarsi kukli knyga apie buvusią ir būsimą Žemaitijos valstybę primenamu lotynišku vardu „Samogitia“. Atgimimas jau buvo grąžinęs mums A. Šapokos „Lietuvos istoriją“, Lietuvos Respublikos laikų monografijas apie tolimus laikus bei valdovus, o giedodami V. Kudirkos „Tautinę giesmę“, dar sykį tampančią prisikeliančios valstybės himnu,

Apžadų prijuostėlių tyrimas menotyrininkę nuvedė iki Japonijos

Bodhisatvos

Smalsumas ir noras pažinti – tai viskas, ko reikia, kad mėgstama veikla įtrauktų. Tekstilininkė, menotyrininkė dr. Miglė Lebednykaitė aplankė nemažai šalių, varstė daugelio muziejų duris ir iki šiol tyrinėja vertingas prijuosčių kolekcijas. „Didžiausią Sūduvos krašto prijuosčių kolekciją savo laiku buvo sukaupęs prezidentas Kazys Grinius ir jo žmona Joana Pavalkytė-Griniuvienė. Būtent jų surinktos prijuostės sudarė didžiąją

Kelionė į istorines Lietuvos žemes

Grodno_1

Lentvario „Versmės“ gimnazijos mokiniai apsilankė Baltarusijoje, Gardino mieste. Tai buvo kultūrinių mainų vizitas į Gardino V. Usovo vidurinę mokyklą N. 3. Šioje mokykloje sustiprintas muzikinis ugdymas, veikia pavyzdiniai orkestrai, chorai, šokių kolektyvai. Mūsų gimnazijos ansamblis „Kolokolčiki“ vyko į kelionę susipažinti su tikraisiais rusų kultūros puoselėtojais. Kelionę organizavo Irina Zaveckaja. Mes dalyvavome bendrame koncerte, kuriame pasirodė