Rubrikų archyvas Kultūros paveldas

Nekurkime diskriminacijos piliečių pasuose

Akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša. Jono Česnavičiaus nuotr.

Akad. prof. dr. Eugenijus JOVAIŠA, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Šį pavasarį vėl kilo diskusijos dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba. Jau tikriausiai visiems žinoma, kad yra iš esmės du siūlymai, kaip tai daryti. Šį pavasarį vėl kilo diskusijos dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba. Jau tikriausiai visiems žinoma, kad yra iš esmės

Kaune vėl gaus lamzdžiai

lamzd logo t

Tik tai, kas tikra! Atrasi daugiau nei tikiesi! Antrąjį birželio savaitgalį, 9–11 d., į Kauną  kviečia tradiciniu tapęs XXXII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai–2017“, organizuojamas nuo 1984 metų. Miestui festivalis dovanos liaudies muzikos šventę, tapusią svarbiu  Kauno kultūros reiškiniu. Kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę gėrėtis ne tik įvairių Lietuvos regionų liaudies autentiškos muzikos ir šokių pristatymais, bet ir

Mindaugo Kavaliausko fotografijų paroda – Baltijos fotografijos bienalėje Kaliningrade

2315_71234d2afd699d485fcf0860945ee084

Ketvirtadienį, gegužės 25 d. Kaliningrade dailės galerijoje vykstančioje Baltijos fotografijos bienalėje bus atidaroma Mindaugo Kavaliausko fotografijų paroda „Kražių portretas“. Parodą pristatys pats autorius. Kauniečio fotografo Mindaugo Kavaliausko fotografijų ciklas „Kražių portretas“ (2002-2003) tyrinėja vieną Lietuvos miestelį epochų sandūroje, kai dar buvo matomi sovietmečio ir ankstyvosios nepriklausomybės ženklai, skverbėsi globalizacija, nors Europa dar neatrodė arti. Tai

Šalies vadovė pasveikino režisierių P. Gaidį su jubiliejumi

70d80d2da06f2c79c7c8a63cbb3e2269364a06ad

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino režisierių Povilą Gaidį garbingo 80-ojo jubiliejaus proga. Anot šalies vadovės, daugiau nei penkiasdešimt režisieriaus veiklos metų didžiojoje scenoje – tai ištisa Klaipėdos dramos teatro epocha. Prezidentė pabrėžė, kad P. Gaidžio kūrybinės drąsos ir režisūrinio meistriškumo išaugintas teatras tapo miesto kultūros ir tautinės savimonės simboliu, o kartu su juo subrendo

Sakralinio paveldo objektuose Vilniuje – Lietuvos ir Lenkijos ekspertai

Sakralinio paveldo objektuose Vilniuje – Lietuvos ir Lenkijos ekspertai

Gegužės 18 d. Vilniuje baigėsi dvi dienas trukęs dvišalis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdis. Jo metu abiejų šalių atstovai pabrėžė pažangą, padarytą abiem šalims reikšmingo kultūros paveldo restauravimo, konservavimo ir tyrimų srityse. Ekspertai įvertino sudarytos dvišalės nuolatinės darbo grupės veiklos rezultatus, prižiūrint darbus ypatingai svarbiuose sakralinio paveldo objektuose Vilniuje. Lietuvos ir

Išrinktas Metų muziejininkas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, iš muziejaus archyvo

Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2016 Metų muziejininko vardą už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteikė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkui Dionyzui Varkaliui. Dionyzas Varkalis, Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojas ir muziejininkystės populiarintojas, nusipelnė ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos kultūriniam

Vietovardis: Lentvaris

Adam_Honory_Kirkor

Ar kada nors susimąstėte, iš kur kilo Lentvario miesto vardas? Arba kada Lentvaryje įsikūrė pirmieji gyventojai? Ne kartą esu girdėjusi, kad Lentvario miesto vardas – tai dviejų žodžių: lenta ir varis, junginys. Kas bent šiek tiek prisimena Lentvaryje gyvavusius amatus ir fabrikus, dar pridurs, kad viename iš pirmųjų fabrikų, gausiai traukusiame žmones apsigyventi Lentvaryje, buvo

Kalba negali būti geopolitinių mainų objektu

DSC_7760

Dr. Laurynas KASČIŪNAS, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Esu su ju­mis su as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tu, ku­ris re­mia­si pa­tik­rin­ta lat­viš­ka pa­tir­ti­mi. Pri­min­siu, jog Lat­vi­jo­je lei­džia­ma už­si­ra­šy­ti sa­vo var­dą ir pa­var­dę lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis ki­tų įra­šų pus­la­py­je. Ši­tas va­rian­tas yra pa­tik­rin­tas įvai­rių tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų, ati­tin­ka vi­sus svar­biau­sius tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus, bet svar­biau­sia, mū­sų lie­tu­viš­ka­me kon­teks­te jis sau­go­tų mū­sų vals­ty­bi­nės

Laisvas žodis stiprina valstybę

thumb.php

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikina rašytojus ir leidėjus, žurnalistus ir kalbininkus, bibliotekininkus ir spaustuvininkus – visus, kas skleidžia ir brangina lietuvišką žodį. Pasak Prezidentės, artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis mums primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją.

Sekmadienio pasišnekėjimai apie arkivyskupą Teofilių Matulionį

Duccio_di_Buoninsegna_Emaus-325x170

III VELYKŲ SEKMADIENIS Labai nuliūdę mokiniai keliavo į Emausą, esantį beveik už 12 kilometrų nuo Jeruzalės, vis aptardami ir sunkiai begalėdami patikėti, kad Mokytojas mirė, o su juo žlugo ir visos daugelio jam artimų žmonių viltys. Lyg to dar būtų negana, iš kapo dingo Jėzaus kūnas. Žodžiu, naujienos viena už kitą blogesnės, o čia dar

Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą

Habil. dr. Kazimieras Garšva

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis