Rubrikų archyvas Lentvaris

Gedulo ir vilties giesmės

35272196_2320413498185423_3886648676474421248_o

Šiemet birželio keturioliktąją sukako 77-eri metai nuo dienos, kai Sovietų Sąjunga pradėjo okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimus. Į tremtį buvo išvežta apie 300 tūkstančius žmonių, iš kurių daugybė namo niekada ir nebesugrįžo. Prisimindami šių žmonių aukas ir patirtus vargus, lentvariečiai Gedulo ir vilties dienos pavakarę rinkosi į minėjimą prie Lentvario geležinkelio stoties. Čia skambėjo Lentvario politinių

Arčiau – ne visada saugiau

Mergina prie begiu

Šalia geležinkelio gyvenantys žmonės dažnai neįvertina artėjančio ar pravažiuojančio traukinio keliamos grėsmės ir eina per geležinkelio bėgius ten, kur jiems arčiau ir patogiau. Pagrindinis motyvas – artimiausia geležinkelio perėja ar pervaža yra už kelių kilometrų. Dažnai žmonės mano, kad geležinkelio bėgius spės pereiti prieš traukiniui priartėjant arba traukinys spės sustoti. Tačiau traukiniams greitėjant laiko pasitraukti

Dviejų traukinių istorija: Lentvaris prieš 80 metų

1

Kiekviena geležinkelio stotis turi savo istoriją, dažniausiai susijusią su miesto atsiradimu, augimu ir su atsivėrusiais ryšiais. O štai 1862 m. pastatytos Lentvario geležinkelio stoties istorija ne tik sena, turtinga, bet ir labai unikali dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių. Apie ją galima pasakoti įvairiausiais aspektais: kaip apie vieną pagrindinių geležinkelio mazgų, jungiančių Varšuvą ir Sankt Peterburgą, kaip

Trakų rajono kultūros paveldas

uzutrakis festivalis

Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Jis skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Kultūros paveldas su gamtos paveldu sudaro Pasaulio paveldą. Trakai – unikalus Lietuvos kampelis, kur istorija ir kraštovaizdis susijungia į darnią visumą. Tai patvirtina ir kasmet į miestą plūstantis gausus būrys turistų iš

LENTVARIO KRONIKA 5039 ryšium su atpažintais brigados generolo A. Ramanausko-Vanago palaikais

SAM_0149

Jonas DAVYDONIS Autoriaus nuotr.

Gamtos ir laisvės stovykla 6-12 m. vaikams Aukštadvaryje

Stovyklos plakatas pas Eligija

Lentvario vaikų lopšelio-darželio „Svajonėlė“ auklėtiniai pasodino ąžuoliuką

34124286_1689797707723967_5164236412916072448_n

Ne per seniausiai Lentvario vaikų lopšelis-darželis „Svajonėlė“ atšventė penkių metų jubiliejų. Lopšelio-darželio modernų pastatą, regis, jau labai seniai vadintą stipraus Kilimų fabriko žinybiniu vaikų lopšeliu-darželiu, o nuo 1998 iki 2011 m. – miesto pradine mokykla, taip pat labai seniai globoja šių eilučių rinkėjas, tąsyk įsibėgėjus renovacijai kieme išsaugojęs ąžuolus. Nuotraukoje regime mažylį ąžuolą, kurį pasodino

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Lentvaryje

LKR

Sustabdytos akimirkos Lentvaryje

4a

Lentvario miesto bibliotekoje vyko pirmoji jaunojo fotomenininko Audriaus Dzingeliausko fotografijų paroda ,,Lentvario peizažai“. Audrius gimė 1987 metais Alytuje. Mokėsi Vidzgirio vidurinėje mokykloje, vėliau tęsė studijas Alytaus kolegijoje. Studijavo verslo vadybą, bet giliai širdyje visada jautė pašaukimą fotografijai. Lentvaryje gyveno jo močiutė ir Audrius dažnai vasaros atostogas leisdavo pas ją. Nuo vaikystės jis puoselėjo šiltus jausmus

1948 m. tremtinių suvažiavime Berčiūnuose – du Lentvario tremtinių bendrijos delegatai

SAM_0027

Jungtinė Lentvario kronikos 5036 ir Vytauto Didžiojo tėvonijos metrikos 949 fotožinutė 2018 m. gegužės 26 d. Panevėžio rajono Berčiūnų kaime 1948 metų visos Lietuvos deportacijos delegatai pažymėjo savo atminties 70-metį. Šventėje dalyvavo ir du Lentvario tremtinių bendrijos atstovai – Alfonsas Dauda ir Jonas Počepavičius. Jonas DAVYDONIS 2018 05 26–28 Autoriaus nuotr.

Išleista karaimų poetės Julijos Tinfavičienės knyga „Saulė nusileido už Trakų pilies“

thumb

Šią savaitę platųjį skaitytojų ratą pasiekė Lietuvos karaimų poetės, trakietės, pedagogės Julijos Robačevskos-Tinfavičienės (1932–2014) poezijos ir prozos knyga „Saulė nusileido už Trakų pilies“. Leidinį sudarė poetės vyras Romualdas Tinfavičius, o išleido VšĮ „Vorutos“ fondas (Trakai). Julija Robačevska-Tinfavičienė gimė 1932 m. gegužės 12 d. Trakuose, Kamilijos ir Michailo Robačevskių šeimoje, kurioje iš viso augo šeši vaikai.