Rubrikų archyvas Poezija

ŠALTO KOVO GIESMĖ

SAM_0063.2

varpas neužkimo dar svambalui yra erdvės? užtenka pilvo juodo grimo nes dar šiektok esmi TAVĘS! tarp lūpų pakabinkim varpą ausis pataisę girduma ir eikim į teisybės darbą su Vinco Lietuvos daina! Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS 2018 03 01

ŠIRDIS ir GALVA

SAM_0056

nepykstu kai vadina durnium bet kad esu nejausmingas (?) tas širdimi užkimšiu burnas raistu nueidams slaptingas visai be lazdos mintino ženklo jausdamas taką ir mirtį prisikabinęs prie voro tinklo angiu ridendamas mintį pasiekęs labai protingą krantą gyvenamą vagiliuočių parodysiu krūtinėj randą tarsi ordiną bočių teisė? tyrimai degė faktuos! o ne valdiškai tyrė esmi dokumentų maišas

VASARIO DIENORAŠTIS

SAM_0050.2

Estams vėliavą iškelsiu Ir Tėvynei žodį tarsiu: „““JIE parodė baltams gėrį Nes-soviet-nudėjo žvėrį Ir tarp rusų Sugyvena Ne-ne-ne-blusų Tų, kur mena Sveikiname brolį Estą Godulio mažiau paliestą Kas tėvynės – tas tėvynės O ne parlamento kinas Taigi Šimtmetis vienodas O kitaip atrodo puodas Išeinu į šaltą orą Savyje nudėjęs vorą…“““ Jonas DAVYDONIS Lentvaris, 2018 02

NARSAUS TEISĖJO NUOSPRENDIS

Vagis ne tas,kuris grobsto. O tas,kuris jam leidžia. Tauta-rinkėjas, Kuris nelobsta. Nebalsuoja? Vagystę skleidžia. Banditas ne tas,kuris žudo, O tas,kuris nemato. Antai teisėjas aukštaitiško būdo, BK pastatęs abiems matą. Šėtono juokas maišuos eurų? Lito gedim paveikslu Vyčio Kainos ėda. Laukinis blokas Samdyto mauro? Kely našlaitės piliečių gryčios. Prašau į teismo rūmus tikriausiai. Išdėkite pareiškimą. Temidė

Neapdrausta poezija

SAM_0164.2

            STALINO MANDATAS Senukas, kuprius, tremtinys, Įpirkęs vodkos surogato, Lyg surūdijęs šovinys Pas žmoną slenka gautų matą. „Neleisiu,“-rėkia jau žmona,- „Namo. Užtenka dūšės blato!“ Tada nenuorama sena Pamato Stalino mandatą. Virš žilės bonką rodo jis. „Štai eleksyras!“-šaukia,-„Laimė.“ Žmona įleidus nesuklys, Nes Stalinas gyvena kaime. Ir puolė jie abu kilnot Stiklaitę

LENTVARIO DIENORAŠTIS APIE DU 1795-1918-2018 ŠIMTMEČIUS

DSCF9272.2

Čia Lietuva, nes sausis verkdams lyja. Čia klaidos, laisvė, epos teminė daina. Tauta kas šimtmetį krauju atgyja, Jog priešų nesukluptų puolančiam kine. Tai kas tą paslaptį jėgos įminsiąs, Nes šnekame didžia-kalba-gimta? Žiedo nuosavo užu eurus neskinsiąs, Kad būtų dialektum nacija-tauta? Išeikime į pievą gegužy laimingi Ieškodami tenai trijų spalvų gėlės. Neišpjauta? Gerai!! Vadinasi, kilmingi Sugrįžtam

BOKŠTAS

SAM_3388.2

Kiekviens asmuo yra žmogus. O apskritai tik meilės žmonės. Teisėjas bus aukštai dangus. Eilėj stovės tenai ir Jonas. Suprantam: blogio epocha! Bet Angelas gyvybės drūtas Sakys,kad Jo sesuo taika Yra gerumo mūsų būdas! Negeras TU?..jokios naudos TAVAI basai lyg vergas sielai! Širdis pulsu giesmes kartos. Sukils minties teisybės šėlas. Ir bokštas, Žinote, Galva, Krauju ir

Sakmė apie žmogaus vilką

SAM_0015

„Metai šuns“ – netinka, pasakytų. Gerbiu seniai atėjusį iš girios vilką, Kuriam pabodo plėšikautų, Pagailėjus Žmogų vieną rytą. Ir Jam pasiūlius ištikimybę giedrią, O-ne-pilką! Kas sugebės mane ČIA logiškai sumautų?   Tai kaip gi nusakysma šiuos metus, Kur vilkšuniai trobuos sargybą eina? Ir kieme It staugianti širdies daina? Gaspadoriaus kalbą žino. Tik šnekėt negali. Pamyslikime