Rubrikų archyvas Poezija

LENTVARIO DIENORAŠTIS APIE DU 1795-1918-2018 ŠIMTMEČIUS

DSCF9272.2

Čia Lietuva, nes sausis verkdams lyja. Čia klaidos, laisvė, epos teminė daina. Tauta kas šimtmetį krauju atgyja, Jog priešų nesukluptų puolančiam kine. Tai kas tą paslaptį jėgos įminsiąs, Nes šnekame didžia-kalba-gimta? Žiedo nuosavo užu eurus neskinsiąs, Kad būtų dialektum nacija-tauta? Išeikime į pievą gegužy laimingi Ieškodami tenai trijų spalvų gėlės. Neišpjauta? Gerai!! Vadinasi, kilmingi Sugrįžtam

BOKŠTAS

SAM_3388.2

Kiekviens asmuo yra žmogus. O apskritai tik meilės žmonės. Teisėjas bus aukštai dangus. Eilėj stovės tenai ir Jonas. Suprantam: blogio epocha! Bet Angelas gyvybės drūtas Sakys,kad Jo sesuo taika Yra gerumo mūsų būdas! Negeras TU?..jokios naudos TAVAI basai lyg vergas sielai! Širdis pulsu giesmes kartos. Sukils minties teisybės šėlas. Ir bokštas, Žinote, Galva, Krauju ir

Sakmė apie žmogaus vilką

SAM_0015

„Metai šuns“ – netinka, pasakytų. Gerbiu seniai atėjusį iš girios vilką, Kuriam pabodo plėšikautų, Pagailėjus Žmogų vieną rytą. Ir Jam pasiūlius ištikimybę giedrią, O-ne-pilką! Kas sugebės mane ČIA logiškai sumautų?   Tai kaip gi nusakysma šiuos metus, Kur vilkšuniai trobuos sargybą eina? Ir kieme It staugianti širdies daina? Gaspadoriaus kalbą žino. Tik šnekėt negali. Pamyslikime