Rubrikų archyvas Poezija
Trakų krašto literatas Jonas Počepavičius
TRUMPAI Gimiau 1945 01 07 Jonavos rajone, Panatorių valsčiaus Davydonių kaime. 1949 03 25 su tėvais, kurie buvę stambūs ūkininkai, vietinių stribų ir nkdv-e deportuotas. 1959-63 metais mokiausi Ukmergės Žemės ūkio mechanizacijos technikume. Iš ten dėl „atviros apolitikos“ išmestas metams į kolūkį padirbėti fermų vežiku. 1964-1967 rekrutų tarybinėje armijoje. 1968-1971 Kauno radio gamyklos 9 cecho
Katinas tirpdo žiemą
Sako, jei katinas lipa ant sprando, tai reiškia jo pasitikėjimą šeimininku. Esu medis, išskleidžiu šakas, nunarinu viršūnę darau asmenukę – aš ir katinas: mano balta kepurė, jo žalsvos akys… Kimbame į žiemos triūsus: stebime lašantį varveklį, stumdome sniegą, pradreskiame dangų iki saulėlydžio raudonumo, žaidžiame ant lauko krūmų užsilikusiais Naujametiniais žaisliukais. Sniegas nepasiduoda, apsitraukia traškia pluta,
Meilės dienai
… Meilės diena ne dienai širdies daina kas dieną o metai tiktos aritmetika tarkime Viešpaties etika… Jonas POČEPAVIČIUS 2021 02 14
VIENATVĖS REGINIAI
Sekundės pamatuosiu greitį. Niekutis laiko. O Širdis? Ir Į sustojimą reikia eiti Kur buvo visada mintis. Prisiminimai it gyvatės Nervą nukandžioja piktai. Pamatai ir ko nematęs Kai atmintį dalba vartai. Tenai klaida. Ir blogio juokas. Parausta meilės nuodėmė!! Yra vaizdai, Kur griebia šokas Rimtai čia nerimu mane! Žodžiu, Įvyksta senio teismas. Bet
VIDURNAKČIO DIENORAŠTIS
Pilnatis-mėnulis mano langą skalbia. Nuodėmė-nakties jau nebe tam. Nemigos klastotė apie rytą kalba. Paskaičiuok,kareivi,ašarą kažkam. Tu esi patyręs pogrindžio vieneivis. Nenutraukęs ryšio su žila mintim. Tokis reidų sielai visada keleivis. Sukapota kirvio praeities širdim. Štai abejingumas ir kvailių pavydas. Išdavystė moters ir visai kitų. Jau turėtum,rodos,vėžiu nervo kritęs, Bet vis tiek dar ieškai
Dienoraštis apie 1993 metus…
„LIETUVOS ŽINIOS“ tuomet labai slaunai pasitiko viešą liuosos Tautos Liaudies teisybę, kurioje stambia, beveik idėjine auka dalyvavo ir Jonas Počepavičius, dėl to ten staiga prikėlęs ir publicistinę lyriką. Šiandien jis „TRAKŲ ŽEMĖS“ redakcijos narys, pabuvojęs „VORUTOS“ istoriniuose puslapiuose, o nuo 2009 metų disciplinuotai leidžiantis iliustruotą „Facebook“ puslapį, dienraštį, turintį per 100 000 skaitytojų ir 5
DU PAKLYDĘ LAISVI RITMAI
1. Atsiminimą traukęs iš būties, Visus dėl keisto būdo kryžium atsiprašęs, Saulėlydy ieškojau meilės ir vilties, Apie kurias žurnalai sunaikinti rašė! Vadinas, buvo žodžio diduma. Ir pamenu,kaip vargo liaudies stilius. Bet suskystėjimas apkaltina mane, Kai stoviu prie Altoriaus be plaukų ir žilas! Dėl miesto Neparašėt ašarų soneto, Ir neieškojot Lentvario nors vieno žiedo? 2. Vinco
TREMTINIO JAUSMAI BE CENZŪROS
Klevų alėją išmatavus, Lentvaris pavargęs. Vilkmergės Svaja balnoju žirgą baltą, Kuris nebus tik keturkojis vergas, į logiką nujotų pagyvenusiąją šaltą! Čia gyvena angelas ne vienas, Aukos pilietis ir strėlės poetas, Pasislėpęs po vargelio menas, Bet kurios tautos jausmingas žiedas. Bet atskirai be džiaugsmo laisvės, Kurią seneliai 18-tais sutvėrė Vėliau ją partizanai laistė Gyvu
VIENATVĖS REGINIAI
Sekundės pamatuosiu greitį. Niekutis laiko. O Širdis? Ir Į sustojimą reikia eiti Kur buvo visada mintis. Prisiminimai it gyvatės Nervą nukandžioja piktai. Pamatai ir ko nematęs Kai atmintį dalba vartai. Tenai klaida. Ir blogio juokas. Parausta meilės nuodėmė!! Yra vaizdai, Kur griebia šokas Rimtai čia nerimu mane! Žodžiu, Įvyksta senio teismas. Bet advokatas tik ateis.
Nakties Čikagos generolas
Tarp seimelio-bibliotekos/Taip pavargo mano niekas!/Ant suolelio vis bargan/Pamigau…ir sapnas man/Laikrodis dantukais žviegė/Ir į ausį tiesą pliekė/Taip reikėjo man Žmogaus/JIS atėjo iš dangaus!! Generolas ir kampuotas/Pasitempęs patriotas/Tarė Lietuvos aistra/“Kas yra ir ko nėra/Išdėlios žiedų audra!/Bus gėdynė ištepliota/Ir istorija barzdota/Išdavėt širdis jaunystos/O vadintis žygiais drįstat?/Brol,kodėl dabar tyli?/Šioj pavargusioj šaly/TU-esmi-didus pilietis/TU gali ir suturėti/Tuos,kuriuos siuntei valdyt/Praeitį valnai žudyt!
TROBELĖSE GIMUSI KALTIES LYRA…
Pažinau Tėvynę tarsi Moters giesmę/kai žygiuoja vyrai ginklo rūstuma/kad pareikštų greitai pamatytą grėsmę/priešų ištaisytą laisvės sutema/nenutyla dainos/ašarom palyja/choru sužalotu veikia Vilkmergė!/ten jaunystė mano sieloj neužgyja/bet po kojom dalgiai viruso/nors ką. Aš paimsiu kanklę ir išmoksiu grotų/būgną aptaisysiu kirčio šio dalia/ir pradėsiu tekstą jotvingiu! giedotų/kad rikiuotus Jaunas kovine valia! Girios išsitiestų/žodis tiesą mėgtų/kunigaikščių vėlės grįžtų į
