Rubrikų archyvas Poezija

Trakų krašto literatas Jonas Počepavičius

TRUMPAI Gimiau 1945 01 07 Jonavos rajone, Panatorių valsčiaus Davydonių kaime. 1949 03 25 su tėvais, kurie buvę stambūs ūkininkai, vietinių stribų ir nkdv-e deportuotas. 1959-63  metais mokiausi Ukmergės Žemės ūkio mechanizacijos technikume. Iš ten dėl „atviros  apolitikos“  išmestas metams  į kolūkį padirbėti  fermų vežiku. 1964-1967 rekrutų tarybinėje armijoje. 1968-1971 Kauno radio gamyklos 9 cecho

Katinas tirpdo žiemą

Sako, jei katinas lipa ant sprando, tai reiškia jo pasitikėjimą šeimininku. Esu medis, išskleidžiu šakas, nunarinu viršūnę darau asmenukę – aš ir katinas: mano balta kepurė, jo žalsvos akys… Kimbame į žiemos triūsus: stebime lašantį varveklį, stumdome sniegą, pradreskiame dangų iki saulėlydžio raudonumo, žaidžiame ant lauko krūmų užsilikusiais Naujametiniais žaisliukais. Sniegas nepasiduoda, apsitraukia traškia pluta,

Meilės dienai

… Meilės diena ne dienai širdies daina kas dieną o metai tiktos aritmetika tarkime Viešpaties etika… Jonas POČEPAVIČIUS 2021 02 14

VIENATVĖS REGINIAI

Sekundės pamatuosiu greitį. Niekutis laiko. O Širdis? Ir Į sustojimą reikia eiti Kur buvo visada mintis.   Prisiminimai it gyvatės Nervą nukandžioja piktai. Pamatai ir ko nematęs Kai atmintį dalba vartai.   Tenai klaida. Ir blogio juokas. Parausta meilės nuodėmė!! Yra vaizdai, Kur griebia šokas Rimtai čia nerimu mane!   Žodžiu, Įvyksta senio teismas. Bet

VIDURNAKČIO DIENORAŠTIS

Pilnatis-mėnulis mano langą skalbia. Nuodėmė-nakties jau nebe tam. Nemigos klastotė apie rytą kalba. Paskaičiuok,kareivi,ašarą kažkam.   Tu esi patyręs pogrindžio vieneivis. Nenutraukęs ryšio su žila mintim. Tokis reidų sielai visada keleivis. Sukapota kirvio praeities širdim.   Štai abejingumas ir kvailių pavydas. Išdavystė moters ir visai kitų. Jau turėtum,rodos,vėžiu nervo kritęs, Bet vis tiek dar ieškai

Dienoraštis apie 1993 metus…

„LIETUVOS ŽINIOS“ tuomet labai slaunai pasitiko viešą liuosos Tautos Liaudies teisybę, kurioje stambia, beveik idėjine auka dalyvavo ir Jonas Počepavičius, dėl to ten staiga prikėlęs ir publicistinę lyriką. Šiandien jis „TRAKŲ ŽEMĖS“ redakcijos narys, pabuvojęs „VORUTOS“ istoriniuose puslapiuose, o nuo 2009 metų disciplinuotai leidžiantis iliustruotą „Facebook“ puslapį, dienraštį, turintį per 100 000 skaitytojų ir 5

DU PAKLYDĘ LAISVI RITMAI

1. Atsiminimą traukęs iš būties, Visus dėl  keisto būdo kryžium atsiprašęs, Saulėlydy ieškojau meilės ir vilties, Apie kurias žurnalai sunaikinti  rašė! Vadinas, buvo žodžio diduma. Ir pamenu,kaip vargo liaudies stilius. Bet suskystėjimas apkaltina mane, Kai stoviu  prie Altoriaus be plaukų ir žilas! Dėl  miesto Neparašėt  ašarų soneto, Ir neieškojot Lentvario nors vieno žiedo? 2. Vinco

TREMTINIO JAUSMAI BE CENZŪROS

Klevų alėją išmatavus, Lentvaris pavargęs. Vilkmergės Svaja balnoju žirgą baltą, Kuris nebus tik keturkojis vergas, į logiką nujotų pagyvenusiąją šaltą!   Čia gyvena angelas ne vienas, Aukos pilietis ir strėlės poetas, Pasislėpęs po vargelio menas, Bet kurios tautos jausmingas žiedas.   Bet atskirai be džiaugsmo laisvės, Kurią seneliai 18-tais sutvėrė Vėliau ją partizanai laistė Gyvu

VIENATVĖS REGINIAI

Sekundės pamatuosiu greitį. Niekutis laiko. O Širdis? Ir Į sustojimą reikia eiti Kur buvo visada mintis. Prisiminimai it gyvatės Nervą nukandžioja piktai. Pamatai ir ko nematęs Kai atmintį dalba vartai. Tenai klaida. Ir blogio juokas. Parausta meilės nuodėmė!! Yra vaizdai, Kur griebia šokas Rimtai čia nerimu mane! Žodžiu, Įvyksta senio teismas. Bet advokatas tik ateis.

Nakties Čikagos generolas

Tarp seimelio-bibliotekos/Taip pavargo mano niekas!/Ant suolelio vis bargan/Pamigau…ir sapnas man/Laikrodis dantukais žviegė/Ir į ausį tiesą pliekė/Taip reikėjo man Žmogaus/JIS atėjo iš dangaus!! Generolas ir kampuotas/Pasitempęs patriotas/Tarė Lietuvos aistra/“Kas yra ir ko nėra/Išdėlios žiedų audra!/Bus gėdynė ištepliota/Ir istorija barzdota/Išdavėt širdis jaunystos/O vadintis žygiais drįstat?/Brol,kodėl  dabar tyli?/Šioj pavargusioj šaly/TU-esmi-didus pilietis/TU gali ir suturėti/Tuos,kuriuos siuntei valdyt/Praeitį valnai žudyt!

TROBELĖSE GIMUSI KALTIES LYRA…

Pažinau Tėvynę tarsi Moters giesmę/kai žygiuoja vyrai ginklo rūstuma/kad pareikštų greitai pamatytą grėsmę/priešų ištaisytą laisvės sutema/nenutyla dainos/ašarom  palyja/choru sužalotu veikia Vilkmergė!/ten jaunystė mano sieloj neužgyja/bet po kojom dalgiai  viruso/nors ką. Aš paimsiu kanklę ir išmoksiu grotų/būgną aptaisysiu kirčio šio dalia/ir pradėsiu tekstą  jotvingiu! giedotų/kad rikiuotus Jaunas kovine valia! Girios išsitiestų/žodis tiesą mėgtų/kunigaikščių vėlės grįžtų į