Rubrikų archyvas Kultūra

SENELIO ATMINTIS

SAM_0148

Aš „Trakų žemės“ mažulis reiškinys Nuo 1999-tųjų  metų. Vilniaus poligrimo. Gal  likimo? Atsigavimo fiesta. Antai! Karštai! „Kronika Lentvario“ vėliau. „Klevų alėjos“ reginys. „Žinios Lentvario“  toliau. Informacija! Apie rajono Trakų didų miestą.   Kiek temų apie šventą Tremtinių esybę. Ir vienas  kitas publicistinis  eilėraštis. Raidelėm  puslapiuose žiba. Šiektok satyros  surašiau. Sykį atsibūsiu: „Trakų žemė“ – dienraštis!

Arvydas Juozaitis. Dvigubos pilietybės spąstai

Arvydas Juozaitis. Dvigubos pilietybės spąstai

Didžioji atgimusios Lietuvos šviesuolių dalis yra kilusi iš valstiečių. Valstiečiai išsaugojo tautinę lietuvių kultūrą, kuri gulė į 1918 metų vasario 16-tosios Nepriklausomybės pamatus. Kurios dėka mes kalbame lietuviškai ir, tiesą sakant, dėl jos mes esame mes nūdienos Lietuvoje. Tai savaime aiški tiesa, kaip dukart du – keturi. Deja, nūdienos Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tai nebėra

ŽURNALISTO ATMINTIES BŪGNAS!

SAM_0003.2.2.2.2.2.3

Tebūnie tai netradicinis 1976 metų Vilniaus universiteto (kurso kuratorius ir tremtinys, o ir politinis kalinys, foto teoretikas ir praktikas, docentas Virgilijus Juodakis, o lietuvių kalbos stilistikos tėvas, profesorius, tremtinys Juozas Pikčilingis, o akcentologijos pusDievis Aldonas Pupkis,o VU Žurnalistikos katedros vadas Liubomiras Žeimantas) laidos auklėtinio niekieno necenzūruojamų jausmų dienoraščio įvadas dėl viešo įrodymo,jogei žmogus,nerašęs asmens gromatos,negyveno,nors

PRIE VARTŲ STOVĖJO LIETUVA

SAM_0240

  Laiškas redakcijai Tepasibeldžia į Lentvario laikraščio, einančio nuo 2002 metų, „KLEVUALEJA.LT“ vartus ir pasiprašo svečiuosna! socialinio tinklo „FACEBOOK“ Jono Davydonio paskyros-puslapio-dienraščio (Draugų – 5 350, o Skaitytojų 56 231!!) labai speciali faksimilė „PRIE VARTŲ STOVĖJO LIETUVA“, ta proga nusilenkus ir minėto leidinio Redaktorei IRMAI STADALNYKAITEI, savo veikla įrodžiusiai, kas išties esmi JAUNOSIOS LIETUVOS kūrybinė

JEIGU KAIRĖ RANKA TAVO ŠIRDIES TĘSINYS, VALDININKE!..

SAM_4048.2.2.2

Tųjų liuosų eilučių rikiuotojas esmi bent dviejų Lietuvos partijų pasivadinimų liudininkas, 1988 metais sykiu su jaunais ir galvojančiais vyrais organiškai prisiminęs tautos Milžino Stepono Kairio puoselėjamą nacionalinių samdinių politinę jėgainę, kuri vadinosi LSDP. Respublikos valdymą įžiūrėjome taip: Sąjūdis sutvers Dešinę Lietuvos ranką, o mes atkursime Kairę. Ir bus tvarka ir žydėjimas. Taip neįvyko. Lietuva patapo

Graužio ežeras gyvas!

ezeras1

Lietuvoje gana gausu vandens telkinių, todėl nenuostabu, kad daugelyje mūsų miestų ir miestelių galima pamatyti ežerą ar tvenkinį. Ne išimtis – ir Lentvaris su savo pasididžiavimu Graužio ežeru. O ežerai neegzistuoja be savo istorijų: apipintų legendomis ar tikrų. Kai grafas Juozapas Tiškevičius nusprendė nupirkti Lentvario dvarą, šalia jo stūksojęs ežeras buvo tik eilinis ledyninės kilmės

SUGRĮŽIMAS PO 28-ERIŲ METŲ

SAM_8356.2.2.2.2

AUŠROS LAIKŲ  KAUTYNĖS  ANT  STALO  BE CENZŪROS Sumanė priešai būt draugais!/Prie stalo ekspermento sėdo/Ir moterys rudais plaukais/Ir buteliai skystingai kliedi/Kalbos medaus nebus,žinia!/Skaudumo ir rykščių pakanka/Ten pamatysite mane/Vairuojantį ant stalo tanką/Nes tai  utopijos bėda/Ar melas nacinis ir pilkas/Tuoj bus čia sąskaitų bėda/Kiekviename galioja vilka/Girtumo iltys…akyse lėliukės krūvinų žarijų/Suloja inkstai/0 kasa/Iš jaudulio filtruotų bijo. Tai sėdžiu tanko

Lentvario dvarininkų dosnumas dabar ir prieš šimtmetį

193814

Dvarų apogėjus jau seniai baigėsi, dabar dažnas dvaras paverstas muziejumi, priklauso įvairioms valstybinėms institucijoms, senieji dvarai arba labai sutvarkyti, arba labai apleisti. Lentvario dvaro, kaip ir viso miesto, istorija unikali ir šiek tiek kitokia. Ypač kalbant apie tokį dalyką kaip dvarininkų požiūris į finansus ir jų investavimo kryptis. Sovietmečiu dvare buvo įsikūrusi Lentvario kilimų administracija.

Dviejų traukinių istorija: Lentvaris prieš 80 metų

1

Kiekviena geležinkelio stotis turi savo istoriją, dažniausiai susijusią su miesto atsiradimu, augimu ir su atsivėrusiais ryšiais. O štai 1862 m. pastatytos Lentvario geležinkelio stoties istorija ne tik sena, turtinga, bet ir labai unikali dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių. Apie ją galima pasakoti įvairiausiais aspektais: kaip apie vieną pagrindinių geležinkelio mazgų, jungiančių Varšuvą ir Sankt Peterburgą, kaip

Trakų rajono kultūros paveldas

uzutrakis festivalis

Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Jis skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Kultūros paveldas su gamtos paveldu sudaro Pasaulio paveldą. Trakai – unikalus Lietuvos kampelis, kur istorija ir kraštovaizdis susijungia į darnią visumą. Tai patvirtina ir kasmet į miestą plūstantis gausus būrys turistų iš

LENTVARIU BALNOTI RITMAI

1. NUODĖMĖS PAKLAUSĖ… Bent vieną atminimą traukęs iš piktos būties, Visus dėl keisto būdo kryžium atsiprašęs, Saulėlydy ieškosiu meilės ir vilties, Apie kurias žurnalai sunaikinti rašė… Pirmoji-sielos-kūno-švaruma. Kitų nepamenu,koks buvo ryšio stilius. Tik nuodėmės begėdės kaltina mane, Kai stoviu prie altoriaus be plaukų ir žilas… Dėl miesto Neparašėt ašarų soneto, Kai Lentvariui ieškojau laimės žiedo?