Rubrikų archyvas Kultūra

GIMTADIENIO RITMAI ARCHYVU 240

Nežinau, kad taip žinau. Bet daug ganiau ir pamaniau. Virtuvėje auginęs kūną. Tarp bičų sielą ir perkūną. Kieta mėnulio pilnatis Lyg tolima žeista širdis. Saulės magnetinė audra Viduj man buvo negera. Žodžiu, vaikiokas tik gamtos, Mamos ir tėčio visados! O kai sutikdavau melus, Maitojančius idealus, Buvau aš piktas ir žiaurus. Rikiavęs jotvingių karus! Kavos puodelyje

VYTAUTO DIDŽIOJO TĖVONIJOS METRIKA 1037

2019 m. sausio 4 d. žinomoje poilsio vietoje į vakaronę susirinko LSDP Trakų rajono skyriaus socialdemokratų elitas. Buvo linksma bei smagu dar ir dėl to, kad seniausia Respublikos politinė jėga, gimusi XIX amžiaus pabaigoje ir turinti jos ideologo, 1918 m. vasario 16 d. signataro Stepono Kairio testamentą vystymuisi Respublikos samdinio gerbūvio vardan, įžengė į naują

Polką mintinai žinau

Polką mintinai žinau Gegužinių kaimo gimto. Ir susirinkę Čia žiūrovai Visiškai manau Darsyk jaunystą atminty nuskintų! (…) Armonika poras rikiavo meilės lyrai. Berželiais apsodinta lauko salė. Ir mėnuo pasviręs! (…) Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS Autoriaus nuotr.

Tiškevičių šv. Kalėdos ir receptas šiuolaikiniam šventiniam stalui

  Kelias dienas trunkančios šv. Kalėdos – didžiausia metų ir šeimos, ir bendruomenės šventė. Lentvaryje pradėta švęsti nuo Tiškevičių laikų ir, nepaisant sovietmečio ateizmo politikos, nedaug pakito iki šių dienų – per šią šventę galima net valgyti tuos pačius patiekalus, kaip Tiškevičiai! Kadangi šv. Kalėdos – pirmiausia religinė šventė, jau Tiškevičių laikais pagrindinis Lentvario žmonių

TRYS DIENORAŠČIO SKEVELDROS…

Tariniai Pavogti laisvę?/Slepias vagys!/Kokiu vardu pavadinai?/Banditas kapitalas,regis/Už grotų faktų sakiniai/Vengauji  priešų dėl  ramybės?/O nesulūžusi giesmė!/Senobinės tautos vienybės/Aukos nemiršta Giminė!/Nebenorime teisybės?/Tėvynė-Dievas lyg mada/Be sielos kalbančios esybės/Lūpom-ne-savo/mes KARTA!!/Ir taip nutikus,LIETUVĖLĖ/TAVY vadinamės kaip mes?/Jei imame į ranką gėlę/Išsaugoje gerumą nes/Su ja ir į kapus Tėvelių/Gal Prosenelio dar žinai?/Ar JUMS užtenka  mielo lapo?/O man pritrūksta,Milžinai! Tamsus  gabalėlis Vakar siaubė

Poezija. AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS be apskundos

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS be apskundos   Sekundės pamatuosiu greitį. Niekutis laiko. O Širdis? Ir norisi lėčiau nueitų į Sustojimą, Kur Naktis!!   Prisiminimai it gyvatės Nervą pakandžioja piktai. Pamatai ir ko nematęs Atmintį kai pavartai.   Tenai klaida.Ir blogio juokas. Parausta meilės nuodėmė!! Yra vaizdai,kur griebia šokas Rimtai čia nerimu mane!   Žodžiu, Įvyksta laiko teismas.

Armonikos skandalas. Poezija

Jonas DAVYDONIS

NEAPDRAUSTAS DIENORAŠTIS: „NAKTIES ČIKAGOS GENEROLAS!“

Tarp seimelio-bibliotekos/Taip pavargo mano niekas!/Ant suolelio vis bargan/Pamigau… ir sapnas man/Laikrodis dantukais žviegė/Ir į ausį tiesą pliekė/Taip reikėjo man Žmogaus/JIS atėjo iš dangaus!! Generolas ir kampuotas/Pasitempęs patriotas/Tarė Lietuvos aistra/“Kas yra ir ko nėra/Išdėlios žiedų audra!/Bus gėdynė ištepliota/Ir istorija barzdota/Išdavėt širdis jaunystos/O vadintis žygiais drįstat?/Brol,kodėl  dabar tyli?/Šioj pavargusioj šaly/TU-esmi-didus pilietis/TU gali ir suturėti/Tuos,kuriuos siuntei valdyt/Praeitį valnai

Susitikus su poetu, žurnalistu Jonu Počepavičiumi-Davydoniu

TRUMPAI Gimiau 1945 01 07 Jonavos rajone, Panatorių valsčiaus Davydonių kaime. 1949 03 25 su tėvais, kurie buvę stambūs ūkininkai, vietinių stribų ir nkdv-e deportuotas. 1959–63 metais mokiausi Ukmergės Žemės ūkio mechanizacijos technikume. Iš ten dėl „atviros apolitikos“ išmestas metams į kolūkį padirbėti fermų vežiku. 1964–1967 m. rekrutų tarybinėje armijoje. 1968–1971 m. Kauno radio gamyklos

E. F. André parkams skirti renginiai pritraukė daugybę istorijai neabejingų žmonių

IMG_20181021_131319_resized_20181022_025521023

Spalio 18–21 d. vyko projekto „Susitikime Édouard François André parkuose“ renginiai, skirti aktualizuoti su istorinių parkų tyrimais ir išsaugojimu susijusias problemas. Projektą, bendradarbiaudama su VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“, Palangos botanikos parku bei Trakų rajono savivaldybės administracija organizavo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Projektas apėmė dviejų dienų konferenciją spalio 18–19 d. „Édouard François André parkai

SENELIO ATMINTIS

SAM_0148

Aš „Trakų žemės“ mažulis reiškinys Nuo 1999-tųjų  metų. Vilniaus poligrimo. Gal  likimo? Atsigavimo fiesta. Antai! Karštai! „Kronika Lentvario“ vėliau. „Klevų alėjos“ reginys. „Žinios Lentvario“  toliau. Informacija! Apie rajono Trakų didų miestą.   Kiek temų apie šventą Tremtinių esybę. Ir vienas  kitas publicistinis  eilėraštis. Raidelėm  puslapiuose žiba. Šiektok satyros  surašiau. Sykį atsibūsiu: „Trakų žemė“ – dienraštis!