Rubrikų archyvas Kultūra
Vidurnakčio dienoraštis

Pilnatis – mėnulis mano langą skalbia, Nuodėmė – nakties jau nebe tam, Nemigos klastotė apie rytą kalba, Paskaičiuok, kareivi, ašarą kažkam. Tu esi patyręs pogrindžio vieneivis, Nunutraukęs ryšio su žila mintim, Tokis reidų sielai visada keleivis, Sukapota kirvio praeities širdim. Štai abejingumas ir draugų pavydas, Išdavytė moters ir visai kitų, Jau turėtum, rodos,
Nuimkime kepures Respublikos partizanui!

„Trakų žemė“ Lentvario Lietuvos partizanus globoja iki jų paskutinio atodūsio. Ir niekas kitas. Fakto absoliutas. Prisiminkime į dausas išėjusį Stanislovą Budėną ir neseniai 90-metį atšventusį Kostą Žukauską. Liūdnai šiandien širdimi kenčiame skausmingą netektį dėl poeto ir Lietuvos partizano Stasio Kuodzevičiaus. Jis jaunajai Lietuvai paliko poezijos knygą, kurioje pasakė tiesą, baimingai kitų poetų ar žurnalistų vengiamą.
Kelionė į Ukmergę

2014 m. gruodžio 14d. Lentvario tremtiniai buvo Ukmergės tremtinių svečiai. O Ukmergė – senas miestas, turintis pačiame centre žilagalvį piliakalnį. O miesto senamiestis – urbanistikos paminklas. Toj Ukmergei sukaks 680 metų. Miestas apipintas meniškų legendų. Vyrauja vilko ir mergos motyvas. Sako, kad kunigaikštis Dausprungas įkūrė miestą. Antai 1711 metais miestą apiplėšė švedai. Šalia jo, Deltuvos
Paslaptis

Geležinkelio gatvės maisto parduotuvė Maxima sustojo. Pirkėjai nežino kodėl, o paskalos šliaužioja įvairios. Pirkėjai, aišku, norėtų žinoti, bet tokios stambios parduotuvės pilnos paslapčių. Ar jos uždaromos – ar ne. Tąsyk Lentvario liaudis ir prisimena savo nemirtingą išmintį, kurių viena taip ir skamba: „Pinigas tyli – pinigas šneka“. Jonas Počepavičius
Pamąstymai su Nijolės Našlėnaitės rože rankoje

Ji – gėlininkė. Ir jau seniai gyvena Lentvario mieste, kur nemažai bėdų ir sudėtingumo. Kai būna šventė – einame pas simpatišką Nijolę, kai aplanko skausmas – taip pat. Nijolės nedidukas gėlių kabinetas įsikūręs priešais istorinę geležinkelio stotį, kur ant sienos pažymėta, kad garo variklį išrado anglas Stivensonas 1825 metais. Bet tai nėra tiesa. Tąjį technikos
Trumpa išpažintis ašarotam juokui…

Mums, pokario vaikams, turintiems tiesioginį ryšį su senelių ir tėvų asmens garbe, neteko įžengti į šiandienines daiktų ir pinigo džiungles, nes mūsų namų pedagogai,puoselėję dievo ir tėvynės didįjį jausmą, mūsų biografijose atmetė melo ir grobstymo,atsiprašant, socialinę tiesą.Tad ir turiu teisę,pasak vieno garbios tautos atstovo-gruzino-aktoriaus ir dainininko, iš savęs šiektok pasijuokti, o, regis, ir iš tų
Jaunimui vis dar reikia tik stogo

Ko reikia vaikui norinčiam mokytis, pažinti ir tobulėti? Turbūt visi puikiai žino – sąlygų tam. Tai reiškia, kad esminė sąlyga yra mokykla ir mokytojas. Tai du drambliai, kuriuose ir kurių pagalba kuriasi švietimas. Na, dar vadovėlių, sąsiuvinių bei kitų priemonių. Tačiau šios – eigoje. Lygiai tokių pat paprastų dalykų reikia ir jaunimui. Pakalbėkim apie pirmąjį,
Naujametinis
ŽURNALISTO IŠPAŽINTIS

Bent vieną gražų atminimą išsitraukęs iš būties, Visus dėl laisvės būdo kryžium atsiprašęs, Saulėlydy ieškosiu meilės ir vilties, Apie kurias poetai sunaikinti rašė… Pirmoji – sielos-kūno-švaruma. Kitų nepamenu,koks buvo ryšio stilius. Tik išdava abipusė vis kaltina mane, Kai stoviu prie altoriaus be plaukų ir žilas… Ten paskaičiuoju savo nerimtumą. Išėjęs iš bažnyčios Lentvario nebeužtraukiu dūmo.
KALBANTIS VEIDRODŽIO SONETAS
Svajonės pildosi

Lentvario kultūros rūmai yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Trakų miesto savivaldybės biudžeto. Lentvario kultūros rūmų savininkė yra Trakų miesto savivaldybė, kuri koordinuoja įstaigos veiklą, tvirtina ir teisės aktų nustatyta tvarka keičia įstaigos nuostatus, priima sprendimą dėl įstaigos buveinės pakeitimo, sprendžia kitus įstatymuose jos kompetencijai priskirtus klausimus. Lentvario kultūros rūmuose patvirtinti 7,5 etato. Iš jų keturi