Rubrikų archyvas Kultūra

Rašytoja Neringa Vaitkutė: dvi naujos knygos

Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos biologijos mokytoja Neringa Vaitkutė yra žinoma vaikų ir paauglių rašytoja, išleidusi per 10 knygų ir už savo kūrybinę veiklą gavusi ne vieną apdovanojimą. Šiemet dienos šviesą išvydo net dvi naujos jos knygos: „Jeronimas Dryžius ir Įsivaizduojamų draugų departamentas“ bei „Klampynių kronikos. Pamiršti Dievai“. Ta proga „Klevų alėja“ uždavė rašytojai keletą klausimų.

Rašytoja N. Vaitkutė: „Sutikčiau turėti įsivaizduojamą draugą, kuris per karantiną susigalvotų visokiausių pramogų, gal net nuskraidintų į Saturną“

Slaptasis agentas, įsivaizduojamų draugų departamentas, kosminiai pūkučiai, ilganosiai kuitikai, mergaitė, vardu Upė, nenorinti turėti nieko bendro su įsivaizduojamais draugais ir, žinoma, visa galybė įvairiausių nuotykių – visa tai telpa praėjusį mėnesį Lietuvos knygynuose pasirodžiusioje vaikų rašytojos Neringos Vaitkutės knygoje „Jeronimas Dryžius ir Įsivaizduojamų draugų departamentas“ (leidykla „Nieko rimto“). Apie vaikystę, fantaziją, gebėjimą nenuobodžiauti ir įsivaizduojamus

Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija

Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko gimimo dieną, kovo 7-ąją, rašytojai, vertėjai ir mokslininkei dr. Jurgitai Žąsinaitei-Gedminienei paskirta šiam signatarui atminti įsteigta ir jo vardu pavadinta kultūros premija. Dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei jau perduoti premijos steigėjų sveikinimai, o pastaraisiais metais kovą Signatarų namuose, Vilniuje, vykdavęs premijos įteikimo renginys dėl tebesitęsiančio karantino ir dalyvių saugumo atidėtas vėlesniam

Lietuvių kultūros puoselėtojai Lentvario mieste

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016 m. kiekvienais metais vasario 16 – kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti jos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Lentvario miesto

Katinas tirpdo žiemą

Sako, jei katinas lipa ant sprando, tai reiškia jo pasitikėjimą šeimininku. Esu medis, išskleidžiu šakas, nunarinu viršūnę darau asmenukę – aš ir katinas: mano balta kepurė, jo žalsvos akys… Kimbame į žiemos triūsus: stebime lašantį varveklį, stumdome sniegą, pradreskiame dangų iki saulėlydžio raudonumo, žaidžiame ant lauko krūmų užsilikusiais Naujametiniais žaisliukais. Sniegas nepasiduoda, apsitraukia traškia pluta,

Meilės dienai

… Meilės diena ne dienai širdies daina kas dieną o metai tiktos aritmetika tarkime Viešpaties etika… Jonas POČEPAVIČIUS 2021 02 14

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai Lentvaryje

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienos 103-osioms metinėms, Lentvario kultūros rūmai maloniai kviečia stebėti virtualią šokių šventę „Vienybė težydi“, skirtą minėti Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ir apjuosti Lietuvos platybes vienybės žiedu. Virtualiame renginyje dalyvaus liaudiškų šokių grupės net iš penkių valstybių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Gruzijos. Renginio metu žiūrovai išvys įspūdingus skirtingų

Užgavėnių šėlsmas Lentvaryje

Artėjant žiemos išvarymą ir pavasario atėjimą simbolizuojančiai šventei, vasario 8–16 d. Lentvario kultūros rūmai kviečia velnius, laumes, giltines, raganas, čigones ir čigonus bei kitus vienytis ir šėlti virtualioje Užgavėnių šventėje! Užgavėnių šėlsmo metu gaminsime persirengėlių kaukes, žaisime žaidimus, domėsimės šventės tradicijomis bei deginsime šventės karalienę Morę! Užgavėnių šėlsmas vyks Lentvario kultūros rūmų Facebook ir YouTube

Stalo įrankiai: mokslas, žaidimas ir kolekcija

Žiemos šventės – viena tų progų, kai ne tik ruošiami gausūs ir įmantrūs patiekalai, bet ir atitinkamai papuošiamas stalas, ištraukiami gražiausiai indai ir įrankiai. Pastarieji XIX a. pr. turėjo ne tik estetinę reikšmę, bet ir rodė tam tikrus socialinius įgūdžius: per šventes prie stalo susėdusieji pagal mokėjimą naudotis stalo įrankiais vertino brandą. Ne išimtis ir

Lentvario vaizdai pirmuosiuose lietuviškuose atvirukuose

Pirmasis lietuviškas atvirukas, žymėjęs Lentvario („Lintvariai“) pasirodymą, išėjo 1906 m., bet jis vaizdavo ne Lentvario miestą, o jo prieigas – Panerių geležinkelio tunelį, atkarpos Vilnius–Lentvaris dalį. Po keleto metų ir pats Lentvaris pateko į žymaus Vilniaus fotografo objektyvą, sulaukė žinomo Vilniaus leidėjo dėmesio. Vilniaus knygininkas ir atvirukų leidėjas Boleslovas Stadzevičius (lenkiškai atvirukuose pasirašinėjo B. Stadziewicz, 1875–1947)

VIENATVĖS REGINIAI

Sekundės pamatuosiu greitį. Niekutis laiko. O Širdis? Ir Į sustojimą reikia eiti Kur buvo visada mintis.   Prisiminimai it gyvatės Nervą nukandžioja piktai. Pamatai ir ko nematęs Kai atmintį dalba vartai.   Tenai klaida. Ir blogio juokas. Parausta meilės nuodėmė!! Yra vaizdai, Kur griebia šokas Rimtai čia nerimu mane!   Žodžiu, Įvyksta senio teismas. Bet