Rubrikų archyvas Istorija
Dviejų traukinių istorija: Lentvaris prieš 80 metų

Kiekviena geležinkelio stotis turi savo istoriją, dažniausiai susijusią su miesto atsiradimu, augimu ir su atsivėrusiais ryšiais. O štai 1862 m. pastatytos Lentvario geležinkelio stoties istorija ne tik sena, turtinga, bet ir labai unikali dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių. Apie ją galima pasakoti įvairiausiais aspektais: kaip apie vieną pagrindinių geležinkelio mazgų, jungiančių Varšuvą ir Sankt Peterburgą, kaip
Trakų rajono kultūros paveldas

Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Jis skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Kultūros paveldas su gamtos paveldu sudaro Pasaulio paveldą. Trakai – unikalus Lietuvos kampelis, kur istorija ir kraštovaizdis susijungia į darnią visumą. Tai patvirtina ir kasmet į miestą plūstantis gausus būrys turistų iš
Sustabdytos akimirkos Lentvaryje

Lentvario miesto bibliotekoje vyko pirmoji jaunojo fotomenininko Audriaus Dzingeliausko fotografijų paroda ,,Lentvario peizažai“. Audrius gimė 1987 metais Alytuje. Mokėsi Vidzgirio vidurinėje mokykloje, vėliau tęsė studijas Alytaus kolegijoje. Studijavo verslo vadybą, bet giliai širdyje visada jautė pašaukimą fotografijai. Lentvaryje gyveno jo močiutė ir Audrius dažnai vasaros atostogas leisdavo pas ją. Nuo vaikystės jis puoselėjo šiltus jausmus
1948 m. tremtinių suvažiavime Berčiūnuose – du Lentvario tremtinių bendrijos delegatai

Jungtinė Lentvario kronikos 5036 ir Vytauto Didžiojo tėvonijos metrikos 949 fotožinutė 2018 m. gegužės 26 d. Panevėžio rajono Berčiūnų kaime 1948 metų visos Lietuvos deportacijos delegatai pažymėjo savo atminties 70-metį. Šventėje dalyvavo ir du Lentvario tremtinių bendrijos atstovai – Alfonsas Dauda ir Jonas Počepavičius. Jonas DAVYDONIS 2018 05 26–28 Autoriaus nuotr.
L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis. Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes
Pirmą kartą sudarytas Lietuvai svarbiausių istorinių įvykių ir nusipelniusių asmenybių minėtinų jubiliejinių sukakčių sąrašas

Kultūros ministerija patvirtino 2019–2023 metais rekomenduojamų paminėti Lietuvai reikšmingų įvykių ir nusipelniusių asmenybių sukakčių sąrašą. Prieš sudarant šį sąrašą buvo kreiptasi į visuomenines, nevyriausybines organizacijas, valstybines institucijas su prašymu pateikti pasiūlymus, kokias svarbiausios istorinių įvykių ir nusipelniusių asmenybių jubiliejinės sukaktys minėtinos per ateinančius penkerius metus. Buvo prašyta teikti įvykių ar asmenybių jubiliejus, pradedant nuo 100,
Svečiuose – Jono Davydonio „Facebook“ paskyra

Tąsyk KLEVŲ ALĖJOS svetės – Jono Davydonio „Facebook“ dvi nuotraukos. Vienoje savanorio Jono Počepavičiaus kovinės priesaikos atmintis, kitoje – Anykščių, poetų žemės Tautos akmuo, mūsų pavieto kelionės žurnalistui kieta širdimi papildė jėgų ir tikėjimo. Pagarbiai LENTVARIO LAIKRAŠČIUI to senobinio miesto Vilniaus, o ir gimtojo Trakų, viešumos būstinė „1L-3S“ nuo KRISTAUS 2018 04 05
Vasario 16-osios akto galėjo ieškoti tik kaunietis

Tame, kad Vasario 16-osios aktą, liudijusį nacionalinės Lietuvos valstybės gimimą, atrado vienos žymiausių „smetoniškos Lietuvos“ šeimų atstovas, yra didis istorinis teisingumas bei kartu paaiškinimas, kodėl kai kam šių dokumentų visiškai nereikėjo. Ne visa Lietuva džiūgavo dėl profesoriaus Liudo Mažylio atradimo Vokietijos diplomatinės tarnybos archyve. Nedidelė, bet įtakinga dalis viešuomenės veikėjų, laikusių save naujosios lietuviškos tapatybės
LENTVARIO KRONIKA 5011: „NATO DIENA arba Tremtinio jausmai be cenzūros (3)“
Lentvario grafaitė Sofija Rožė Marija Tiškevičiūtė-Potocka

Sofija Rožė MarijaTiškevičiūtė-Potocka (lenk. Zofia Róża Maria Tyszkiewicz-Potocka) buvo didiko, Lelivos herbo grafo, teisininko, gydytojo odontologo, visuomenės veikėjo, kolekcininko, Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejaus įkūrėjo Vladislavo Tiškevičiaus (lenk Władysław Tyszkiewicz) ir kunigaikštytės Marijos Kristinos Aleksandros Liubomirskos (lenk. Maria Krystyna Aleksandra ks. Lubomirska) dukra. XX a. aštuntajame dešimtmetyje pradėjo rašyti Tiškevičių šeimos kroniką „Praėjusio amžiaus