Rubrikų archyvas Istorija
Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė
2017 m. sausio 27 d. Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais*. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokią nuomonę; prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją. Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“: prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu,
Trakų Dievo Motinos atvaizdo karūnavimo 1718 metais istorinis ir kulto kontekstas
Nors beveik kiekvienoje Lietuvos bažnyčioje yra Dievo Motinos atvaizdas, papuoštas metalo karūna, oficialus atvaizdų karūnavimas Lietuvoje buvo labai retas reiškinys. Trakų Dievo Motinos paveikslas yra pirmasis Lietuvoje, viešai ir iškilmingai karūnuotas vadinamomis Popiežiaus, o tiksliau – Šventojo Petro bazilikos Vatikane kapitulos skirtomis karūnomis. Karūnų dovanojimas arba aukojimas sakraliniams atvaizdams yra daug senesnis ir visuotinesnis, nei
Medininkų pilyje – paroda „Trakai–Malborkas. Bendradarbiavimo 25-metis“
Rugsėjo 1 d., šeštadienį, Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.) atidaroma Lenkijos Malborko pilies muziejaus stendinė paroda, skirta Trakų istorijos ir Malborko pilies muziejų bendradarbiavimo 25-osioms metinėms. „Bendradarbiaujame su keletu užsienio partnerių, bet su Malborko pilies muziejumi mus sieja itin draugiški ryšiai, − pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Malborke organizuotos parodos iš
Graužio ežeras gyvas!
Lietuvoje gana gausu vandens telkinių, todėl nenuostabu, kad daugelyje mūsų miestų ir miestelių galima pamatyti ežerą ar tvenkinį. Ne išimtis – ir Lentvaris su savo pasididžiavimu Graužio ežeru. O ežerai neegzistuoja be savo istorijų: apipintų legendomis ar tikrų. Kai grafas Juozapas Tiškevičius nusprendė nupirkti Lentvario dvarą, šalia jo stūksojęs ežeras buvo tik eilinis ledyninės kilmės
LENTVARIO KRONIKA 5679
2018 m. rugpjūčio 4 d. Ariogalos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis, pažymėjęs tautos dainų Epu LPKTS 30-metį… Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.
Lentvario dvarininkų dosnumas dabar ir prieš šimtmetį
Dvarų apogėjus jau seniai baigėsi, dabar dažnas dvaras paverstas muziejumi, priklauso įvairioms valstybinėms institucijoms, senieji dvarai arba labai sutvarkyti, arba labai apleisti. Lentvario dvaro, kaip ir viso miesto, istorija unikali ir šiek tiek kitokia. Ypač kalbant apie tokį dalyką kaip dvarininkų požiūris į finansus ir jų investavimo kryptis. Sovietmečiu dvare buvo įsikūrusi Lentvario kilimų administracija.
Lietuvos himnas ant Burbonių piliakalnio
Vakarėjant liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – ant Voniškių ir Burbonių vardais vadinamo, I tūkst. viduriu–II tūkst. pradžia datuojamo piliakalnio, dunksančio Burbonių miške (Alytaus aps., Varėnos r., Jakėnų sen.), susirinko Kareivonių kaimo bendruomenė, iš miesto sugrįžę piliakalnio apylinkėse vaikystės dienas leidę senųjų gyventojų vaikai ir vaikaičiai, svečiai iš netoliese esančių gyvenviečių.
SĄJŪDIS VARĖNOS KRAŠTE
Varėnos viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda, skirta Sąjūdžio veiklos Varėnos krašte 30-mečiui paminėti. Lietuvoje Sąjūdis savo veiklą oficialiai pradėjo 1988-ųjų birželio 3 dieną, kai Vilniuje, Mokslų Akademijos salėje buvo išrinkta 35 žmonių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Žinios apie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimą pasiekė ir Varėnos kraštą. Varėniškiai sekė įvykius, ėmė lankytis Vilniuje vykusiuose Sąjūdžio
Dviejų traukinių istorija: Lentvaris prieš 80 metų
Kiekviena geležinkelio stotis turi savo istoriją, dažniausiai susijusią su miesto atsiradimu, augimu ir su atsivėrusiais ryšiais. O štai 1862 m. pastatytos Lentvario geležinkelio stoties istorija ne tik sena, turtinga, bet ir labai unikali dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių. Apie ją galima pasakoti įvairiausiais aspektais: kaip apie vieną pagrindinių geležinkelio mazgų, jungiančių Varšuvą ir Sankt Peterburgą, kaip
Trakų rajono kultūros paveldas
Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Jis skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Kultūros paveldas su gamtos paveldu sudaro Pasaulio paveldą. Trakai – unikalus Lietuvos kampelis, kur istorija ir kraštovaizdis susijungia į darnią visumą. Tai patvirtina ir kasmet į miestą plūstantis gausus būrys turistų iš
Gedulo ir vilties giesmės
Šiemet birželio keturioliktąją sukako 77-eri metai nuo dienos, kai Sovietų Sąjunga pradėjo okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimus. Į tremtį buvo išvežta apie 300 tūkstančius žmonių, iš kurių daugybė namo niekada ir nebesugrįžo. Prisimindami šių žmonių aukas ir patirtus vargus, lentvariečiai Gedulo ir vilties dienos pavakarę rinkosi į minėjimą prie Lentvario geležinkelio stoties. Čia skambėjo Lentvario politinių
