Rubrikų archyvas Istorija

Lentvaris taps labiau „draugiškas“ ir patrauklus gyventi

5398_24527734888431f277150f4197e77681-850x491

Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą poilsio ir rekreacijos zonos prie Lentvario (Graužio) ežero sukūrimo projektui. Įgyvendinus projektą padidės šio urbanistinio centro patrauklumas, pagerės jo įvaizdis. Lentvaris, kuriame šiuo metu gyvena per dešimt tūkstančių gyventojų, yra nemenką darbo vietų kūrimo potencialą turintis urbanistinis centras. Vis dėlto miestas nėra labai „draugiškas“ ir patrauklus gyventi – viešųjų erdvių,

ATGAIVA

SAM_7098

2017 m. balandžio 9 d. – Verbų sekmadienis, žengiame į JĖZAUS KRISTAUS kančios savaitę!!! Lentvario Romos katalikų dvasinis prisikėlimas vardan Šventų Velykų foto akių žiūrėjimu.   Jonas POČEPAVIČIUS Jono Počepavičiaus nuotr.

Tolimi miesto veidai…

SAM_7047

Dėmesingai perskaičiau dar vieną Valentinos Banuševič knygą apie Lentvarį „Страницы памяти листая: Лентварис в воспоминаниях“, tad mintimis ir grįžtu į pokario laikus. Knygoje buvo paminėtas vinių fabrikas. Iš pradžių jis veikė grafo Vladislovo Tiškevičiaus, dvaro teritorijoje, vėliau įsikūrė pačiame mieste. Minėtoje knygoje lyg ir pakimba klausimas: o kur dingo vinių fabrikas? 1946 m. tėtis Viktoras,

Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo atradėjo L. Mažylio sutikimo šventė

thumb.php

Balandžio 5 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko atviras TS-LKD Centro skyriaus pirmininko dr. Martyno Ubarto iniciatyva sušauktas  posėdis, kuriame įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto originalo atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos

ŠIAURINĖS LENTVARIO DALIES VAIZDAI IR NERIMAS

SAM_7058

Beveik mirusios senosios Lentvario kapinės. Šalia čia pažymėtos dvi naujos gryčios. Šiaip taip išlikęs Lelevskių giminės antkapis. Boleslova Lelevska mirusi 1908 m. Kapuose, istorijas nusakius, miega lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų ir švedų kaulai.   Dar viena gryčia šalia ežero, bet labiau nutolusi nuo senobinių kapų.   Po Klevų alėjos antras miesto simbolis – ežeras, taip

TOLIMI IR BRANGŪS LENTVARIO VEIDAI

SAM_7050

Iš kairės viršuje Lentvario savanoris Pranas Vitkauskas, apačioje – Jonas, senelis, ir tėčio dalgis, viduryje Klevų alėja, apačioje – grafų Tiškevičių dvaras XIX a. Iš dešinės – Vytautas Talačka, pirmas laisvo Lentvario vadovas, viduryje tarp vienminčių Kilimų fabriko aušroje ir Lentvario tremtinės LPKTS Ariogalos sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ 2004 m.     Jonas POČEPAVIČIUS Jono

VDU profesorius Liudas Mažylis: „atsiminkime šią datą – tai istorinis įvykis Lietuvai“

thumb.php

Istorinis įvykis Lietuvai – šiandien, kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba. „Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti Vasario 16-osios akto originalą pažadino mano kaip istoriko azartą, ir nusprendžiau pradėti dokumentų analizę bei paieškas“, – Lietuvos

Surastas Vasario 16-osios akto originalas

vasario-16-osios-akto-signatarai-73766864

Vokietijos diplomatiniame archyve rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/berlyne-rastas-vasario-16-osio-akto-originalas-lietuviu-kalba.d?id=74205398.

Lentvaris: žvilgsnis į praeitį

knygajol

Šis pavadinimas, ko gero, geriausiai apibūdintų Lentvario „Versmės“ gimnazijos bibliotekos vedėjos Valentinos Banuševič knygos „Страницы памяти листая: Лентварис в воспоминаниях“ (liet. „Lentvaris atsiminimuose“) pagrindinę mintį ir leidinio turinį. „Noras giliau pažinti praeitį, atskleisti pagrindinius istorinius įvykius, turėjusius įtakos miesto atsiradimui, nulėmė, kad skaitytojams pristatau jau ketvirtą knygą apie Lentvarį. Tai naujas mano kūrybinės veiklos etapas“,

Kalnai ir žmonės

SAM_6995

Fotonovelė apie E. F. Andrė parką šiandien Europoje gerai žinomas kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André) palikęs savo prancūziškos sielos dalelę ir Lentvario parke[1]. Šis jo nepaprastas kūrinys susilieja su grafų Tiškevičių pseudogotikos rūmais, dar vadinamais dvaru, kurio merdėjimą, o ir vandalų vykdomą parko naikybą, vadinama paveldo kontora sykiu su Prezidente (gavusia valstybiškai

Asmenvardžių rašybos donkichotai

Prof. Alvydas Butkus. A. Virvičienės nuotr.

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės