Rubrikų archyvas Istorija
Pirmoji komunija, Sekminės ir Tėčio diena Lentvario bažnyčioje ir atskira kelionė į Aušros Vartus, o ir Teresės Vilniaus šventovę
Jono POČEPAVIČIAUS foto pasakojimas, 2017 m. birželio 4 d.
ŽILAS RAŠTININKO PASISAKYMAS
„Lentvarių žinių“, „Lentvario kronikos“, o ir „Klevų alėjos“, pėsčia ėjusių „TRAKŲ ŽEMĖS“ puslapiuose, yra teisėtas nerimas dėl Trakų pilies įtaigos vaizdo, kurį slopina čia konkrečiai šalia „Senosios kibininės“ komercinio-monopolinio-kapitalizmo neteisėtos trobos. Mums ir svečiams. Trakų pavieto patriotams žinomas ir Vilniaus pilies kalno pavojus. Šių trijų leidinių įkūrėjas ir puoselėtojas neramiai teigia, kad Trakų ir
Lentvario tremtiniai 1948 m. tremtinių suvažiavime Panevėžio r. Berčiūnų gyvenvietėje
Lentvario tremtiniai Alfonsas DAUDA ir Jonas POČEPAVIČIUS 2017 05 27 dalyvavo 1948 m. tremtinių Panevėžio rajono Berčiūnų gyvenvietėje vykusiame suvažiavime. Jono Počepavičiaus nuotr.
Išrinktas Metų muziejininkas
Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2016 Metų muziejininko vardą už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteikė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkui Dionyzui Varkaliui. Dionyzas Varkalis, Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojas ir muziejininkystės populiarintojas, nusipelnė ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos kultūriniam
Ugnius Kiguolis mėgina vaikyti šmėklas iš Lentvario dvaro: planuoja atgimimą
Lentvario dvaro savininkas – naujas, nauja ir šio statinio ateities vizija. Teigiama, kad požymių, jog dvaras pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui, jau yra. Šiuo metu kuriamos vizijos, kas turėtų vykti dvare, taip pat rengiami ir dokumentai projekto finansavimui. Pernai rugpjūtį iš varžytinių įsigijęs Lentvario dvarą verslininkas Ugnius Kiguolis, atrodo, neketina savo turto palikti likimo valiai
A. Butkus. Visuomeninis transliuotojas. Kurios visuomenės?
Lietuvos radijas ir televizija skelbiasi esanti visuomeninis transliuotojas. Tai reikštų, kad jis apsiima pateikti kuo platesnį Lietuvos visuomenės nuomonių spektrą arba bent jau akcentuoti vyraujančias nuomones, siekti balanso, o pateikdamas informaciją, stengtis būti nešališkas. Tačiau tikrovėje, deja, taip nėra: LRT selektyvumas ir tendencingumas jau tampa parodijų ar anekdotų siužetų šaltiniu, nes esama temų, kurioms taikomas
Vietovardis: Lentvaris
Ar kada nors susimąstėte, iš kur kilo Lentvario miesto vardas? Arba kada Lentvaryje įsikūrė pirmieji gyventojai? Ne kartą esu girdėjusi, kad Lentvario miesto vardas – tai dviejų žodžių: lenta ir varis, junginys. Kas bent šiek tiek prisimena Lentvaryje gyvavusius amatus ir fabrikus, dar pridurs, kad viename iš pirmųjų fabrikų, gausiai traukusiame žmones apsigyventi Lentvaryje, buvo
DU LENTVARIETIŠKAI PABALNOTI RITMAI
1. Bent vieną atminimą išsitraukęs iš piktos būties, Visus dėl keisto būdo kryžium atsiprašęs, Saulėlydy ieškosiu meilės ir vilties, Apie kurias žurnalai sunaikinti rašė… Pirmoji-sielos-kūno-švaruma. Kitų nepamenu,koks buvo ryšio stilius. Tik nuodėmės begėdės kaltina mane, Kai stoviu prie altoriaus be plaukų ir žilas… Ten paskaičiuoju savo nerimtumą. Išėjęs iš bažnyčios Lentvario nebeužtraukiu
BAKALORIŠKIŲ GANDRAS
Ašai buvau kompanijoje tautinėj. Tremtinių raidės ir foto Lentvario Va!! Delegatų aidas, Kai Bakaloriškių pašventino klebonas Juozas Kryžių. Vladas Kleinotas sukūrė jį. O brolis Gintautas padėjo. Dusmenų seniūnė Aniulienė. Susirinko lietuvaičių šventas reidas. Dėl to dar kartą vietoj kitoje sugrįžiu, Eidamas prieš vėją. Ir nebūsiu,žinoma,bentsykį vienas. Nes Pamačiau Bakaloriškių ištikimybės gandrą, Papildžiusį lyg Kleinotų,
Trilogija apie Tiškevičių giminę: Tiškevičiai, kilę iš Lentvario
Knygos viršelis Tiškevičių giminė Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus (istoriniuose šaltiniuose minimas 1437 m.) sūnaus Tiškos (rus. Тышко), kurio 5 sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Тышкович (Tyškovič), kuris ir tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos pradėta
